Kanarskas Julius

Kanarskas Julius

Julius Kanarskas [1]

Julius Kanarskas gimė 1960 metų rugpjūčio 28 dieną Šemetiškių kaime, Jonavos rajone.

Istorikas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

1967–1978 m. mokėsi Jonavos rajono Panoterių vidurinėje mokykloje (dabar – Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla). 1978–1983 m. studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, įgijo muziejininko archeologo specializaciją [1, 2].

1983–1990 m. buvo Kretingos rajono kultūros rūmų vyriausiasis metodininkas kultūros paminklų apsaugai, 1990–1991 m. – Kretingos muziejaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1992 m. – Kretingos muziejaus vyriausiasis mokslinis bendradarbis, 1992 m. – Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas mokslo reikalams, 1993–1998 m. – Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 1998 m. gegužės–gruodžio mėn. – Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis paminklotvarkininkas, nuo 1999 m. sausio 1 d. yra Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas [1, 3].

1992–2006 m. buvo Kretingos rajono kultūros paveldo tarybos narys, 1993–2008 m. – Lietuvos tautininkų sąjungos narys, 1995–1997 m. – Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2000 m. yra Kretingos rajono savivaldybės komisijos suteikti pavadinimus gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams narys, nuo 2005 m. – Lietuvos archeologijos draugijos narys, 2006–2007 m. buvo Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos narys, nuo 2007 m. yra Kretingos rajono kultūros paveldo vertinimo tarybos narys [1].

Nuolat organizuoja mokslines konferencijas, rengia pranešimus bei kasmet vykdo mokslo tiriamąsias, kraštotyros, archeologijos ekspedicijas. Mokslo tyrimo kryptys – Pajūrio krašto priešistorė; Kretingos istorinė raida XVI–XIX a. ir jos įtaka pajūrio regiono socialiniam ekonominiam gyvenimui [4, 5].

Svarbiausi leidiniai: „Kretingos rajono lankytinos vietos“ (1988), „Kretingos miesto istorijos ir kultūros paminklai“ (1988), „Salantų regioninio parko kultūros paveldas“ (2008), „Kretingos dvaro savininkai“ (2009). 2009 m. parengė rajonui labai svarbią monografiją „Kretinga: praeities skraistę praskleidus“ (tiražas – 500 egz.), kurioje siekė apibendrinti archyvuose ir rankraštynuose sukauptą medžiagą, mokslinių ir kraštotyrinių tyrimų rezultatus, statistikos duomenis ir spaudos publikacijas, apžvelgti Kretingos praeitį nuo giliausios senovės iki mūsų laikų [1, 6].

Paskelbė šimtus mokslo populiarinimo straipsnių rajoninėje („Pajūrio naujienos“, „Švyturys“) ir respublikinėje („Liaudies kultūra“, „Trakų žemė“, „Žemaičių žemė“, „Ūkininko patarėjas“ ir kt.) spaudoje, moksliniuose leidiniuose („Archeologija“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir kt.) ir kitur [1].

1995 m. birželio 26 d. minint Kretingos muziejaus 60-ies metų sukaktį, įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro padėkos raštas už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą. 2003 m. liepos 6 d. minint Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, įteikta Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Brazausko padėka už svarų indėlį į jubiliejinę Lietuvos valstybės sukaktį. 2006 m. gegužės 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, už išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija. 2010 m. balandžio 21 d. Lietuvos muziejų asociacijos valdybos posėdžio nutarimu, už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteiktas Metų (2009) muziejininko vardas. 2010 m. gegužės 17 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija [1, 5].

2024 m. už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei kultūros srityje suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [7].