Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2013-10-02
Atnaujinta 2018-11-26
Kasperaitienė Sofija (Zofija)
Gimė 1898 m. Imbarės k., Kretingos r.
Mirė 1972 m. kovo 28 d. Imbarės k., Kretingos r.
Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautybės žmones, apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Ūkininkė. Gyveno Imbarės kaime, Kretingos r. Užaugino du vaikus: dukterį Kazimierą Kasperaitytę–Motužienę (1939-02-19 – 2006-09-15) ir sūnų Praną Kasperaitį (1922-10-31 – 1993-08-09) [1].
Nacistinės okupacijos metais 1941–1944, Sofija su vyru Pranu Kasperaičiu savo namuose įrengė slėptuvę, kurioje nuo nacių slėpė žydų kilmės salantiškius Basę Abelmanaitę–Jankelovičienę ir Rapolą Veržbolauską. Salantų bažnyčios klebonas Antanas Simaitis slapta lankydavo besislapstančius, juos rėmė. Vienu metu kitame namo gale buvo apsistoję nacistinės okupacinės valdžios pareigūnai [2].
1951 m. su šeima ištremta į Sibirą. Sugrįžo į Lietuvą 1959 m., mirė 1972 m. kovo 28 d. Imbarės k., Kretingos r.
1991 m. gruodžio 11 d. Izraelio valstybė Sofijai Kasperaitienei po mirties suteikė Pasaulio Tautų Teisuolio vardą ir apdovanojo Jad Vašem atminimo medaliu bei garbės raštu už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisydama mirtino pavojaus sau ir šeimai, gelbėjo žydų tautybės žmones nuo nacių genocido [1].
2002 m. rugsėjo 16 d. LR Prezidento dekretu Nr. 1886 po mirties apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žūvantį žmogų [1].
Sofija Kasperaitienė palaidota Salantų miesto kapinėse.
Literatūra ir šaltiniai
- [Romualdo Beniušio atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2013, 3 lap., priedas [3 lap.]
- Romualdas Beniušis. Pagarba Holokausto aukoms – mūsų kultūros dalis. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. 2013 m. birželio 22 d. [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/102738>.