Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2013-02-07
Atnaujinta 2013-02-07
Kentra Jonas
Jonas Kentra [6]
Gimė 1869 metais Palangoje.
Mirė 1942 metų gruodžio 27 dieną Rešotuose, Krasnojarsko sritis, Rusija.
Notaras, 1941 metų Sibiro kankinys.
Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Palangoje. Apie 1918 metus atsikėlė į Kretingą, 1919 m. paskirtas taikos teisėju [1], vėliau dirbo notaru [2]. Iš pradžių gyveno Darbėnų (Vilniaus) gatvėje, vėliau įsigijo dviejų aukštų mūrinį namą prie Turgaus (Rotušės) aikštės, dalį patalpų nuomavo apskrities valdybai ir Lietuvos bankui. Žemės reformos metu nusipirko Lukauskių dvarelį prie Budrių, Kretingos rajonas. Buvo sąžiningas ir tiesus žmogus, dalyvavo labdaringoje veikloje, priklausė Šv. Vincento Pauliečio draugijai [3]. 1941 m. birželio 14 d. kartu su kaimynystėje gyvenusiais Aleksandru Stulginskiu, gydytoju Karoliu Parčevskiu, žentu Vytautu Mongirdu išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo rajonas, Krasnojarsko kraštas, Rusija [4, 5]. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1943 m. sausio 2 d., jau po mirties, nuteistas 5 metams lagerio [5].
Literatūra ir šaltiniai
- Vyriausybės žinios, 1919, nr. 8, p. 6.
- ZUBAUSKAS, Kazys. Lietuvos darbuotojų ir įvairių įstaigų 1200 antrašų. Tilžė, 1922, p. 65.
- JANUŠAITIS, Aloyzas. Kas katalikams žinotina. Kretinga: Vienuolynas, 1935, p. 27.
- 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, t. 1, p. 440.
- Lietuvos gyventojų genocidas: 1939–1941. 2-asias leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 1, p. 418. ISBN 9986-757-28-2.
- [Jono Kentros fotonuotrauka]. Kretingos muziejaus fondai, Nr. GEK20340/5.