Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-05
Atnaujinta 2012-12-05
Kniūkšta Antanas
Antanas Kniūkšta [1]
Gimė 1892 metais rugpjūčio 27 (kitur – 15) dieną Erlėnuose, Kretingos rajone.
Mirė 1983 metais gegužės 18 dieną Kaune.
Kultūros darbuotojas, knygų leidėjas.
Lankė Vecpilės parapinę mokyklą. Mokėsi Kauno kunigų seminarijos virtuvėje virėjo amato, tačiau jautė didelę trauką knygoms, troško mokslo ir žinių, todėl pasiprašė seminarijos klieriko už patarnavimus būti mokomas [1]. Mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje ir buhalterijos kursuose [2].
Išėjęs iš Kauno kunigų seminarijos, dirbo „Vienybės“ savaitraščio administracijoje [1]. 1911-1919 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijos knygyne pardavėju, vedėju [3]. Norėdamas padėti kalbininkui ir geografui A. Vireliūnui leisti jo raštus, 1924 m., kartu su kitais, įkūrė „Sakalo“ leidyklą, kuri ilgainiui tapo labiausiai nusipelniusia lietuvių literatūrai ir jos leidybos kultūrai. Nuo 1925 m. buvo leidyklos direktorius [1, 2, 3,]. 1940 m. nacionalizavus „Sakalą“, paskirtas Valstybinės leidyklos direktoriaus pavaduotoju leidybos reikalams. Vokiečių okupacijos metais buvo Valstybinės leidyklos direktorius, vėliau atkūrė „Sakalo“ leidyklą (1943), atidarė knygyną [3]. Išleido per 600 lietuvių rašytojų ir verstinės literatūros knygų, vadovėlių, leido žurnalus „Kalbą“, „Gimtąją kalbą“, „Dienovidį“, organizavo literatūros ir muzikos vakarus [1, 4]. Okupavus šalį rusams ir vėl nacionalizavus „Sakalą,“ nepasitraukė į vakarus, o iki 1944 m. gruodžio 4 d. buvo Maironio muziejaus direktorius, siekė išlaikyti ir išsaugoti šio lietuvių klasiko palikimą. 1944 m. suimtas, 1945 m. išvežtas į Vorkutą, po metų nuteistas 8 metams kalėjimo ir 6 tremties [3]. Tremtyje mokė vaikus, žodžiu, dėmesiu gelbėjo nelaiminguosius nuo nevilties [1]. 1955 m. amnestuotas, 1958 m. panaikinus teistumą grįžo į Lietuvą [2, 3]. Iki 1971 m. dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune [5].
Sugrįžęs iš tremties parašė atsiminimus apie „Sakalo“ leidyklą ir jo bendradarbius, rašytojus Petrą Cvirką, Vincą Mykolaitį, Salomėją Nėrį ir kt. [3].
Literatūra ir šaltiniai
- MACIJAUSKIENĖ, Marija. Laimė skaityti, laimė bendrauti...[interaktyvus]. Iš XXI amžius, 2003, nr. 8 (1112). Atnaujinta 2003 m. sausio 29 d. [žiūrėta 2009 m. gegužės 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030129/atmi_01.html>.
- ČIUŽAUSKAITĖ, Ilona. Kniūkšta Antanas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 239.ISBN 9986-513-95-2.
- Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma litera, 1997, p. 199. ISBN 9986-02-352-1.
- VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 194. ISBN 9986-39-004-4.
- Kniūkšta Antanas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 10, p. 319. ISBN 5-420-01600-1.