Laučienė Ona Virgina

Laučienė Ona Virgina

Ona Virgina Laučienė gimė 1940 m. rugsėjo 27 d. Kretingos r. Raguviškių k.

Tautodailininkė, siuvinėtoja.

Augo Raguviškių kaime. Mokėsi Raguviškių septynmetėje, vėliau – Kretingos vakarinėje vidurinėje mokykloje. Vilniaus kultūros mokykloje įgijo bibliotekininkės specialybę.

Nuo mažumės mėgo piešti, svajojo apie medicinos studijas, tačiau tėvai pripažinę tik amatą ir neleidę į mokslą. Taip tapo siuvėja.

Dirbo: Kretingos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate siuvėja, siuvinėtoja, lopšelio-darželio „Pasaka“ siuvėja, bibliotekininke Kretingos centrinėje bibliotekoje ir Kretingos muzikos mokykloje, auditoriaus asistente UAB „Govija“ Klaipėdoje.

Šeimoje rankdarbiais niekas nesidomėjo, daugiau įtakos turėjo draugės. Būdama 12 metų pradėjo nerti. Siuvinėja nuo 19-kos. Pirmieji darbai – tuo metu madingos liureksu siuvinėtos suknelės ir aplikacijomis puošti vaikiški rūbeliai. Tuomet skurdesnis buvo medžiagų pasirinkimas. Savarankiškai išmoko ir gerai įvaldė įvairias siuvinėjimo mašina technikas, pati atrado dygsnius. Siuvinėjo liureksu, plokščiuoju ir rišeljė dygsniais, adinuke.

1962 m. sukūrė šeimą su Juozu Laučiu ir išsikėlė gyventi į Kretingą.

Virsmas kūrybiniame gyvenime įvyko, kai sūnus Antanas 1985 m. tarnavo kariuomenėje prie tuometinio Leningrado. Aplankiusi sūnų nuėjo į Petropavlovsko muziejų, kur pamatė portjeras ir istorines vėliavas, stulbinančio grožio auksu ir sidabru siuvinėtus bažnyčios tarnų rūbus. Tada sugalvojo sidabro siūlą panaudoti siuvinėjant aplikacijas.

1995 m. Ona Virgina Laučienė tapo Klaipėdos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nare.

Nuo 1992 iki 2019 metų išsiuvinėjo 56 vėliavas ir 20 herbų. Vėliavos sukurtos pagal Heraldikos komisijos patvirtintus etalonus. Pirmąją vėliavą išsiuvinėjo 1992 m. Jokūbavo pagrindinei mokyklai, kai jai buvo suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas. Su prezidentu A. Stulginskiu tautodailininkę sieja mamos Onos pasakojimai, kai ši dirbo Stulginskių dvare, patyrė šeimininkų prielankumą, su ponia buvo bendravardės.

2019 m. Telšių kunigų seminarija savo 30-mečio jubiliejaus proga pasipuošė V. Laučienės išsiuvinėta vėliava.

Meistrė sukūrė vėliavų ne tik įvairioms Kretingos, bet ir Klaipėdos, Skuodo rajonų mokykloms, tarp jų – Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijai, Hermano Zudermano ir Ylakių gimnazijoms, Šačių pagrindinei mokyklai.

Dvi V. Laučienės išsiuvinėtos vėliavos papuošė Kretingos rajono savivaldybę, – dabar jos saugomos Kretingos muziejuje, taip pat – Šilalės rajono savivaldybę ir policijos komisariatą.

Vėliavų siuvinėtojos darbai taip pat skirti pristatyti Tautodailės sąjungos Žemaitijos skyriaus, Kretingos kultūros centro, Kretingos tremtinių bendrijos, Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos veiklą.

Yra atkūrusi pavienių asmenų giminės vėliavų, ypač – susijusių su bajorystės atstatymu.

Sukūrė didikų Chodkevičių, Tiškevičių, Oginskių giminių herbus. Oginskių herbą padovanojo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui.

Taip pat siuvinėja servetėles, staltieses, lovatieses, drabužius.

Surengta personalinių parodų: Kretingos kultūros centre (1994, 2003, 2005 m.), Klaipėdos „Marginių“ salone (1996, 1997, 2002 m.), Kretingos miesto savivaldybėje (2010 m.), karininkų ramovėje Palangoje (2012 m.), Kretingos muziejuje (2014 m.), siuvinėtų vėliavų paroda Seimo rūmuose Vilniuje (2015 m.).

Pelnyta daug padėkų, Garbės raštų, medalių, kitų apdovanojimų: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus (2003, 2005 m.), Kretingos rajono savivaldybės (2003, 2009 m.), Kretingos rajono aviacijos sporto jaunimo klubo „Skrydis“ (2005 m.), Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčios klebono R. Vėlavičiaus (2005 m.), Kretingos Simono Daukanto vidurinės mokyklos (2010 m.), Trečiojo amžiaus universiteto (2011 m.), Lietuvos kariuomenės Palangos karininkų ramovės (2012 m.), Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą (2014 m.), Kretingos draugijos „Bočiai“ (2015 m.), Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ (2017 m.).

Siuvinėjimas yra svari V. Laučienės gyvenimo dalis, jos „numylėtasis arkliukas“, tačiau meistrė turi ir kitų meninių pomėgių. Senovine faberžė technika yra sukūrusi 20 dekoratyvių valgomų kiaušinių kolekciją. Iš konditerinės masės, naudojamos tortų puošybai, V. Laučienė nulipdo žąsies ar stručio dydžio kiauravidurius kiaušinius, kuriuos užpildo įvairiais skanėstais – karamelės, riešutų, sausainių, šokolado mase, o jų paviršių išpuošia savo pačios sukurtomis dekoratyvinėmis gėlėmis. Ant smaguriams skirtų jos nulipdytų kiaušinių pražysta įvairiaspalviai hiacintai, pakalnutės, bijūnai, rožės, našlaitės, – šių žiedų vienam kiaušiniui nulipdoma nuo kelių dešimčių ligi kelių šimtų.

Kuria proginius atvirukus.

Savo namuose V. Laučienė yra įsteigusi nedidelį muziejų, kuriame – atvirukų,  dekoratyvinių kiaušinių, antpirščių, įdomios formos moteriškų rankinukų, keramikos suvenyrų bei gamtoje surinktų akmenų, primenančių personažus, kolekcijos.

Polinkį kurti paveldėjo tautodailininkės anūkė Akvilė, nuo mažumės kurianti įvairius darbelius, talkinanti močiutei. 2003 m. Kretingos kultūros centre eksponuota bendra V. Laučienės ir anūkės Akvilės piešinių akvarele paroda.

V. Laučienės darbuose įdėta daug širdies, emocijų. Šaltinis – aplinka. Kurdama bet kokį darbą tarsi išsipasakoja. Kūryba unikali tuo, kad audinyje sutalpinta Lietuvos istorija, ženklai, giminių herbai, todėl turi išliekamąją vertę.

Tautodailininkės darbų yra išsivežę austrai, vokiečiai, švedai, anglai. Siuvinėtų tautinių drabužių vienuoliai yra nuvežę net į Romą.