Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-11-29
Atnaujinta 2012-11-29
Maliauskas (Maliauskis) Antanas
Antanas Maliauskas [2]
Gimė 1877 metų kovo 10 dieną Bliūdsukių kaime, Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone.
Mirė 1941 metais birželio 9 dieną Kaune.
Kunigas, dėstytojas, sociologas, filosofas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.
1896 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją [1]. Mokydamasis priklausė slaptai lietuvių klierikų draugijai, kuri rūpinosi lietuvybės palaikymu, lietuviškos spaudos platinimu [2]. 1900 m. įšventintas kunigu [1]. Paskirtas vikaru į Vaiguvą (Kelmės r.). Čia dirbdamas organizavo, kad į šią parapiją būtų atgabenta lietuviškos spaudos ir ji platinama. Daug spaudos gaudavo iš savo sesers Onos Maliauskaitės, gyvenusios tėviškėje (Kretingos r.) [2]. 1906-1909 m. studijavo filosofiją ir socialinius mokslus Fribūro universitete, 1910-1911 m. – Liuvene (Belgija), kur 1911 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį, o 1912 m. tapo politikos mokslų daktaru [3]. Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijoms „Rūtai“ ir „Lietuvai“ [2].
1915-1920 m. Lietuvos katalikų spaudai rinko lėšas JAV. Kurį laiką redagavo dienraštį „Draugas“ Čikagoje [3].
Grįžęs į Lietuvą (1920), tapo "Laisvės" dienraščio vadovybės pirmininku, Šv. Kazimiero draugijos leidžiamų knygų redaktoriumi, daug rašė į įvairius katalikiškus laikraščius bei žurnalus, teikė ruošiamai Lietuvos Konstitucijai pastabas ir pasiūlymus [5]. 1922-1931 m. paskirtas Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto sociologijos katedros vedėju. 1925 m. Kauno universitete skaitė žurnalistikos kursą. Išleido mokslo veikalų, bendradarbiavo katalikų periodikoje. Rašė bibliotekininkystės, skaitybos ir kitais kultūros klausimais [3].
Parengė vieną iš pirmųjų lietuviškų lektologijos darbų „Knygų ir laikraščių skaitymas“ (1907 ir 1913), vėliau išleido knygelę „Gerų ir blogų raštų skaitymas“ (1923). A. Maliauskis lektūrą padalijo į „gerus ir blogus“ raštus, „blogiesiems“ priskirdamas „socialistiškus, laisvamaniškus“ bei „nepadorius“ raštus. Norėdamas kuo plačiau paskleisti „gerąją“ literatūrą, siūlė steigti kuo daugiau įvairių bibliotekų ir bibliotekėlių [4]. Taip pat parašė knygeles: „Bolševizmas“, „Demokratija“, „Žydai ekonomijos ir visuomenės žvilgsniu“, „Kaip išauklėti krikščioniškai vaikus“, „Ar žmogus iš beždžionės kilęs?“, „Socializmas ir jo žadamas rojus“, „Kristus, bažnyčia ir rojus“ ir daug kitų [5].
Literatūra ir šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1959, t. XVII, p. 183-184.
- KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, p. 284. ISBN 9986-23-117-5.
- Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius: Alma litera, 1997, p. 247. ISBN 9986-02-352-1.
- RAGUOTIENĖ, Genovaitė. Trys darbai apie skaitybą: iš lietuvių lektologijos istorijos. Tarp knygų, 2006, nr. 1, p. 16-18.
- LAUČIŪTĖ, Jūratė. Jie garsino Kretingos žemę: kunigas politikas. Pajūrio naujienos, 1997, rugsėjo 9, p. 4.