Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2013-02-12
Atnaujinta 2017-05-04
Nezabitauskaitė-Galaunienė Adelė
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė [4]
Gimė 1899 metų (kitur – 1897 m.; 1895 m.) sausio 28 dieną (kitur – 15 d.) Baidotų kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.
Mirė 1962 metų balandžio 25 dieną Kaune.
Dainininkė (sopranas).
Būdama 11 metų, pradėjo giedoti Salantų parapijos chore, o 1908 m. Skuodo keturklasėje gimnazijoje ėmė reikštis solo dainavimu. 1912 m. įstojo į „Saulės“ mokytojų seminariją, 1914 m. į Maskvos Filharmonijos konservatoriją, kur lavino balsą ir studijavo dramos vaidybos skyriuje. Studijų metu dalyvaudavo lietuvių koncertuose, etnografiniuose tautų koncertuose atstovaudavo lietuviams [1]. Maskvos filharmonijos draugijos muzikos ir dramos mokyklą baigė 1918 m. [2].
Pragyvenimui užsidirbdavo, dalyvaudama Dailės Teatro chore. 1918 m. grįžusi į Lietuvą su pianiste A. Dirvianskaite koncertavo Žemaitijoje, vėliau ruošdavo koncertus Kaune ir Vilniuje. Apsigyvenusi Vilniuje, dalyvavo visuomeninėje veikloje [1].
1919 m. ištekėjo už Pauliaus Galaunės [1]. Lenkams okupavus Vilnių, kartu su vyru P. Galaune atvažiavo į Kauną [3]. Aktyviai įsijungė į Lietuvos Meno kūrėjų draugijos organizuotą muzikos sekcijos veiklą, su kitais muzikais ėmėsi operos organizavimo darbo [1]. 1920-1931 m. buvo Valstybės teatro solistė (1920 m. gruodžio 31 d. pirmajame operos spektaklyje – Dž. Verdžio „Traviatoje“ dainavo Violetą) [2]. Stingant operoje dainininkų, dainavo dramatines ir lyrines partijas, pvz. Mimi, Toską, Tamarą, Tatjaną ir kt. Daugiau kaip 20 operų vaidino pirmąsias roles. Dirbdama operoje, vienerius metus gilino dainavimo studijas Paryžiuje pas prof. Litvinovą [1].
Rašė recenzijas apie operos vaidinimus „Lietuvos aide“ [1]. 1931–1940 m. mokytojavo Šv. Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių gimnazijoje Kaune [4]. 1933 m. Lietuvos Meno kūrėjų draugijos kongrese Kaune dirigavo tūkstantiniam moterų chorui ir orkestrui. 1934 m. panašų koncertą turėjo Palangoje skaučių surengtą R. Baden – Powel pagerbti. Retkarčiais dalyvaudavo koncertuose ir radiofone. Buvo aktyvi Lietuvių-Prancūzų draugijos narė, ir 1937 m. apdovanota Prancūzų ordinu [1].
1945-1947 m. buvo Lietuvos Operos ir baleto teatro solistė. Nuo 1947 m. dėstė Kauno konservatorijoje ir J. Gruodžio muzikos mokykloje [2].
Adelė Nezabitauskaitė – Galaunienė savo aktyvia kultūrine ir visuomenine veikla labai prisidėjo prie laikinosios Lietuvos sostinės muzikinio gyvenimo atgaivinimo [3]. Svarbiausi jos sukurti vaidmenys: Violeta, Džilda (G. Verdi „Traviata“, 1920, pirmasis Operos vaidyklos spektaklis, „Rigoletas“), Margarita (C. Gounod „Faustas“), Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Mikaela (G. Bizet „Karmon“) [4].
1996 m. atidaryti A. ir P. Galaunių namai – muziejus Kaune [3].
Literatūra ir šaltiniai
- ŽILEVIČIUS, J. Galaunienė-Nezabitauskaitė Adelė. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955, t. 6, p. 480.
- Galaunienė, Nezabitauskaitė, Adelė. Iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1978, t. 3, p. 584.
- ŽEMAITIENĖ, Rasa. Namų istorija – žmonių istorija. Šeimininkė, 2004, lapkričio 24, Nr. 47 (661), p. 11-12.
- JUODPUSIS, Vaclovas. Galaunienė Adelė, Nezabitauskaitė. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 350. ISBN 5-420-01545-5.