Paulauskas Kazimieras

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2012-12-05

Paulauskas Kazimieras

Kazimieras Paulauskas [3]

Gimė 1906 metų liepos 11 dieną Grūšlaukio kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos rajone.

Mirė 1998 metų spalio 4 dieną Tauragėje.

Tautodailininkas, pedagogas.

Baigęs klasikinę gimnaziją ir trimetę pedagoginę mokyklą, pedagogo darbą pradėjo Tauragės apskrities Kalnėnų pradžios mokykloje [1]. Po metų mokytoją perkėlė į Girdiškę, kur dėstė ir tikybą. Dar po metų, švietimo ministerija jį paskyrė į Tauragės apskrities pradžios mokyklų inspekciją atsargos mokytojo pareigoms, kur dažnai teko pavaduoti inspektorių [2]. 1932 m. sukūrė šeimą, dirbo miesto pradžios mokyklos Nr. 1 vedėju [1]. Čia K. Paulauskas įkūrė moksleivių chorą, kuriame dainavo 80 vaikų. Choras koncertavo daugelyje vietų, taip pat ir Kaune, buvo pelnęs didelį pripažinimą [3].

1935 m. K. Paulauskas už nuopelnus Tėvynei Lietuvai buvo apdovanotas „Trijų liepsnų žymenio“ ordinu, o 1939 m. Vasario 16-osios proga – Gedimino ordinu. Deja, greitu laiku jis buvo areštuotas ir ištremtas į Karelijos lagerį. Po trejų metų sugrįžęs dar trejus negavo darbo. Tik vėliau buvo įdarbintas II vidurinėje mokykloje darbų mokytoju [1]. Be darbo, mokyklose organizavo vaikų ir suaugusių chorus, dirigavo dainų šventėse. Po darbo pėsčias keliaudavo į kaimus ir ten vakarais ruošdavo jaunimą dainų šventėms [2].

K. Paulauskas iš prigimties buvo gabus, muzikalus, su savo drožiniais dalyvaudavo parodose [1]. Jo tėvas – Juozapas Paulauskas (1860-1945 m.) garsėjo Žemaitijoje kaip dievdirbys ir daugelio monumentalių kryžių autorius [2]. Eidamas dvyliktus metus, K. Paulauskas sukūrė pirmąją medžio skulptūrėlę, kurią jo tėvelis įstatė į šv. Benedikto kryžiaus koplyčią Tūbausiuose, netoliKretingos [3]. Ta skulptūrėlė ir dabar yra Kretingos etnografiniame muziejuje kartu su daugeliu K. Paulausko tėvo darbų [2]. Didelę savo laisvalaikio dalį skyrė medžio drožiniams, kurių per gyvenimą yra sukūręs apie 1000 [3].

K. Paulauskas dirbo įvairius mažo gabarito koplytstulpius, kurie stovėjo Grūšlaukės parapijos teritorijoje, primindami žmonėms įvairius svarbesnius įvykius ir kančių vietas. Jis padarė mažo gabarito Preibo koplytstulpį, kurį žmonės vadino „Knygnešių kelskina“, taip pat koplytstulpį „Kražių skerdynėms atminti“, „1963 m. sukilimui atminti“. Jo sukurtas šv. Jonas buvo eksponuojamas Kretingos muziejuje tarp daugelio jo tėvo darbų [3].

Padarė daug koplytstulpių, Joneliais vadinamų. Vien įvairių Rūpintojėlių yra padaręs daugiau nei 40. Jų yra daugelyje pasaulio muziejuose. Sukūrė garbingo vienuolio tėvo Ambraziejaus Jurgio Pabrėžos, pirmojo Lietuvos botaniko, skulptūrą. Dirbo skulptūras ne vien religine tematika, bet ir pagal įvairius siužetus iš pasakų, istorinius herojus, savo paties fantazijos sukurtus darbus. Ypač daug dėmesio skyrė kryžiams [3].

1964 m. buvo įrašytas į Lietuvos liaudies meistrų sąrašus, dalyvavo "Jūros" ansamblio chore [1].

Dar Nepriklausomoje Lietuvoje K. Paulauskas pradėjo rašyti straipsnius   pedagogikos   klausimais,   diskutuoti   spaudoje  apie liaudies meną, pasakas, jaunimo auklėjimą. Bendradarbiavo "Naujojoje Romuvoje", "Lietuvos mokykloje", "Skautų aide", ,"Mokykloje ir gyvenime", "Žemaičių  prietelyje" ir kt. Jis buvo vienas iš pirmųjų Tauragės rajono laikraščio korespondentų [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. MIZGIRIENĖ, Alma. K. Paulauskas – Tauragės krašto pasididžiavimas. Gimtinė, 2006, rugsėjo 1-30, Nr. 9, p. 7.
2. Tauragės Garbės pilietis Kazimieras Paulauskas (1906-1998) [interaktyvus]. Iš Tauragės viešoji biblioteka: Kraštotyra: Tauragės rajono Garbės piliečiai. Tauragė: Tauragės viešoji biblioteka, 2003- [žiūrėta 2007 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tauragevb.lt/Paulauskas%20K..htm>.
3. RUŽINSKAITĖ, Viliutė. Kazimieras Paulauskas. Iš Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės: Liaudies menininkai [interaktyvus]. [b.v.]: [b.m.], [b.l.] [žiūrėta 2007 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tradicija.lt/Menininkai/K_Paulauskas.htm>. ISSN 1648-8911.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007