Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-01-30
Atnaujinta 2018-11-26
Poškus Bronius
Bronius Poškus (brolis Bronius Poškus OFM) [3]
(BROLIS BRONIUS POŠKUS OFM)
Gimė 1928 metų lapkričio 3 dieną Galvyčių kaime, Upynos parapijoje, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje.
Mirė 2006 metų kovo 29 dieną Kretingoje.
Vienuolis pranciškonas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.
Augo vienišos motinos šeimoje. 1939 m. su mama persikėlė į Upyną, kur gyveno iki 1949 m. Bronislovą globojo kunigas Jonas Kalvaitis iki 1946 m. (iki kunigą areštavo sovietų valdžia). Pokario metais Bronius Poškus buvo rezistentų partizanų ryšininkas. Turėjo pseudonimą Rugelis. Nuo 1973 m. persikėlė į Šilalę ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Persikėlęs į Endriejavą (metai nežinomi), katechizavo vaikus, už ką buvo nubaustas Tarybų valdžios. Apie tai buvo rašoma „LKB kronikoje“. Čia gyvendamas, Bronius Poškus 1978 m. birželio 30 d. tapo pranciškonu. Į abitą jį įvilko pogrindininkas tėvas Patricijus Puodžiūnas.
Vėliau brolis B. Poškus persikėlė į Kretingą, dirbo zakristijonu. Savo bute, Žemaičių gatvėje, slaugė 7 prieškario brolius pranciškonus, platino religinę literatūrą, „LKB kroniką“ ir kitokią pogrindinę spaudą. 1982 m. liepos 4 d. Kretingoje, privačiame bute, davė amžinuosius įžadus. Vienu metu globojo ilgametį sovietinių lagerių kalinį Petrą Paulaitį, dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje, 1987 metų mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 metų vasarą, net savaitę tęsė bado streiką prie Kretingos vykdomojo komiteto dėl vienuolyno pastato grąžinimo pranciškonams.
Gyvendamas Kretingoje jau sovietmečiu rinko naujus kandidatus pranciškonų vienuolijai. Beveik visi vienuoliai, atkūrę Kretingos vienuolyną, buvo brolio Broniaus Poškaus surasti ir išugdyti. Pasak Juliaus Sasnausko, „užkabino“ ir jį, ir brolius: Bendiktą Jurčį, Astijų Kungį, Gediminą Numgaudį. Kelerius metus gyveno ir Vilniuje, sukiužusiame name, šalia Bernardinų bažnyčios, kai ten būrėsi pranciškoniška draugija. Juliaus Sasnausko OFM nuomone, bernardinai be jo tikrai nebūtų tapę tuo, kuo jie šiandien yra. Ir ne tik bernardinai.
Iškovojus nepriklausomybę, brolis Bronius už pogrindinę veiklą Prezidento buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 2004 m. vasario 4 d., kaip laisvės kovų dalyviui buvo įteiktas Lietuvos Laisvės medalis. 2005 m. pablogėjus sveikatai, medikams konstatavus cukrinį diabetą, neteko kairės kojos ir patyrė insultą. 2006 m. kovo 27 d. brolį Bronių buvo nutarta perkelti į šalia Kretingos esantį Padvarių pensioną. Po dviejų dienų, kovo 29 d., trečiadienį, per patį saulės užtemimą, brolį Bronių ištiko širdies smūgis nuo kurio jis ir mirė.
Literatūra ir šaltiniai
-
BENIUŠIENĖ, Irena. Amžinybėn iškeliavo seniausias Lietuvos pranciškonas. Pajūrio naujienos, 2006, balandžio 4, p. 8.
-
SASNAUSKAS, Julius. Kai tampama broliu. Broniaus Poškaus atminimui. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. Interneto dienraštis 2004– [žiūrėta 2006 m. gegužės 3 d.] Prieiga per intenetą: <http://www.bernardinai.lt/index.php?-1928756879>.
-
SVARINSKAS, Alfonsas. Pamaldus vienuolis ir didelis patriotas: brolis Bronius Poškus. Iš XXI amžius [interaktyvus]. 2006, Nr. 29 (1429) [žiūrėta 2006 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/04/14/atmi_02.html>.