Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-04
Atnaujinta 2012-12-04
Povilaitis Valdemaras
Valdemaras Povilaitis [2]
Gimė 1946 metų balandžio 13 dieną Panevėžyje.
Pedagogas, šaulys, parlamento gynėjas, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Gimė ir augo Panevėžyje, vėliau Joniškio rajone. Į Kretingos rajoną atsikėlė, kai jo tėtį paskyrė Kašučių aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Klaipėdoje baigė 11-ą klasę. Grįžo į Kašučius, dirbo mokykloje, klube. Subūrė dramos būrelį, statė spektaklius, vaidino, važiavo rodyti į kitus kaimus. Po metų išėjo tarnauti į armiją. Grįžęs įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, rusų kalbos ir literatūros fakultetą [1].
Baigęs institutą, gavo paskyrimą dirbti į Priekulę [1]. 1972-1979 m. buvo Priekulės vidurinės mokyklos rusų kalbos mokytojas ir pradinio karinio rengimo vadovas. 1979-1999 m. – Kretingos M. Daujoto vidurinės mokyklos pradinio karinio rengimo vadovas ir rusų kalbos mokytojas, 2000-2001 m. Kūlupėnų pagrindinės mokyklos lietuvių ir rusų kalbų mokytojas, 2001-2002 m. Salantų spec. internatinės mokyklos auklėtojas, 2002-2004 m. – Kretingos J. Pabrėžos gimnazijos dramos būrelio vadovas, 2001-2005 m. – AB „Lietuvos draudimas“, draudimo konsultantas [2].
1990-1994 m. Kretingos rajono tarybos deputatas, 1990-1994 m. Lietuvos Šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės štabo viršininkas [2].
1992 m. kovo 4 d. [3] apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Parlamento gynėjo Garbės ženklu [2].
Nuo mažens mėgo sceną. Pirmas spektaklis, kuris jį sužavėjo dar vaikystėje, buvo „Laimės malūnas“. Paaugęs ėmė vaidinti mokykloje, vėliau – studentaudamas [4]. Studijų metais, Šiaulių pedagoginiame institute, buvo lemta prisiliesti prie profesionaliosios scenos. Lankė Šiaulių dramos teatro aktoriaus Norberto Jasinsko dramos studiją, kur susipažino su teatro teorija, sėmėsi sceninės patirties. Po mokslų su šeima išvyko gyventi ir dirbti į Priekulę. Ten subūrė tris mėgėjų kolektyvus, pats ne tik vaidino, bet ir režisavo spektaklius [5]. Po septynerių metų atvyko gyventi į Kretingą [1]. Nuo 1980 m. dalyvauja Kretingos kultūros rūmų teatro veikloje [2]. Šeimai persikėlus gyventi į Kretingą, V. Povilaitis, paragintas kolegės, šviesaus atminimo mokytojos Birutės Radžiuvienės, atėjo į jos vyro Egidijaus Radžiaus vadovaujamą liaudies teatro kolektyvą. Jame atsiskleidė kaip charakteringų vaidmenų kūrėjas [5]. Pirmas spektaklis, kuriame teko vaidinti, buvo K. Sajos „Surūdijęs vanduo“ [1]. Vaidindamas E. Radžiaus mėgėjiškame teatre – išvažinėjo visą Lietuvą, viešėjo Lenkijoje, Latvijoje, dalyvavo įvairiuose renginiuose, festivaliuose [6]. Per 25 metus suvaidinta apie 400 spektaklių, per 20 vaidmenų. Daugiausia jo vaidmenų – komedijiniai [1]. V. Povilaičiui teko vaidinti ir Akademiniame bei Jaunimo teatre Vilniuje [6].
1986 m. suteiktas LTSR meno saviveiklos žymūno vardas [2]. 1996 m. - benefisas Kretingos kultūros rūmuose. 2006 m. balandžio mėnesį – kūrybos vakaras Kretingos kultūros centre. 1997 m. vaidinta Lietuvos televizijos filme A. Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas Oželis“, 1998 m. Lietuvos radijo laidoje „Kviečia teatras“ J. Tumo-Vaižganto „Tik niekam nesakyk!“ [2].
Literatūra ir šaltiniai
- STANKUVIENĖ, Laima. Pamilęs teatrą visam gyvenimui. Švyturys, 2006, balandžio 29, p. 5, 12.
- [Valdemaro Povilaičio atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 1 lap. Nuotr.
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė [interaktyvi duomenų bazė]. Iš Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2007 [žiūrėta 2007 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.president.lt/lt/ordinai.zmones/184?sev=page>.
- KUKLYS, Algis. Likimai: mūsų kraštiečiai. Klaipėda: Druka, 2003, p. 51-54. ISBN 9986-848-35-0.
- DUNAUSKAITĖ, Danutė. Pokalbiai ant Akmenos kranto. Klaipėda: Eglė, 2007, p. 41-43. ISBN 978-9955-542-38-4.
- VILUCKYTĖ, Jovita. Kai teatras tampa kaip liga... Pajūrio naujienos, 2003, balandžio 29, priedas „Kuprinė“, p. 3.