Preibytė–Valiūnienė Rozalija

Sukurta 2012-12-10

Atnaujinta 2018-11-26

Preibytė–Valiūnienė Rozalija

Rozalija Preibytė–Valiūnienė(1965) [1]

Gimė 1930 metų spalio 28 dieną Žeimių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Poetė, memuaristė.

Mokėsi Tuzų (Kretingos r.) pradinėje mokykloje, Salantų gimnazijoje, Vilniaus Dailininkų jaunimo gimnazijoje [1].

1948 m. suimta, iki 1955 m. kalėjo Komijos lageriuose [2]. Dirbo Komijos respublikos Intos lageryje: tiesė kelius, krovė rąstus iš vagonų, kasė Intos kanalą ir t. t.; Komijos respublikos Lemju lageriuose dirbo miško kirtimo darbus [1]. 1955 m. paleista gyveno Intoje, 1958 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Plungėje. 1966 m. baigė Kauno maisto pramonės technikumą [3].

Lietuvoje 10 metų dirbo Plungės duonos kombinate. Čia perėjo keturias pareigybes: valytojos, gamybos darbininkės, brigadininkės, gamybos vedėjos. Vėliau darbą gavo Plungės rajono DŽDT vykdomojo komiteto plano komisijoje, kur ekonomistės pareigose išdirbo 10 metų. Iš čia išėjo į pensiją [1].

Iki Lietuvos Atgimimo dalyvavo literatų būrelyje, savo kūrybos eilėraščiais reiškėsi Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“, Plungės rajone vykusiuose „Poezijos pavasariuose“. Dainavo tarybų rūmų chore, šiuo metu dainuoja politinių kalinių ir tremtinių chore „Tėvynės ilgesys“. Yra Krikščionių demokratų partijos narė. 1995 m. buvo išrinkta II šaukimo Plungės rajono Tarybos nare [1].

Lietuvos gyventojų genocido ir Rezistencijos Tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nutarimu 1998 m. pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas. Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrija 2005 m. apdovanojo Padėkos raštu. Yra Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos veiklos 10–mečiui skirtame leidinyje „Vidurnaktį nežuvę“, žymių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narių galerijoje [1].

Eilėraščių paskelbė Intos rankraštinėse antologijose „Benamiai“ (1955 m.) ir „Saulėtekio link“ (1956 m.), Lietuvos periodinėje spaudoje, antologijoje „Tremtinio Lietuva“ (1990 m.) [3]. Išleido eilėraščių rinkinį „… ir naktis kaip gyvenimas“ (1994 m.) [2], rinktinę „Svėrių laukas“ (1995 m.) [3], atsiminimų knygą „Ir aš ten buvau“ (1992 m.) [2]. Eilėraščiai tradicinės formos, nostalgiški, juose kalbama apie partizanų kovas, kaltinama tautų skausmui kurčia pasaulio sąžinė [3]. Yra knygos „Kazimieras Olšauskas. Profesorius, kunigas, Sibiro kankinys“ (1997 m.) bendraautorė [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Rozalijos Valiūnienės-Preibytės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą  anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap. Nuotr.
2. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 407. ISBN 9986-39-004-4.
3. RAKAUSKAS, Vytautas. Preibytė-Valiūnienė Rozalija. Iš: Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 396. ISBN 9986-513-95-2.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007