Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-11-28
Atnaujinta 2012-11-28
Skroblys Kurtas
Kurtas Skroblys [6]
Gimė 1936 metų liepos 6 dieną Šimkų kaime, Klaipėdos rajone.
Mirė 2000 metų sausio 30 dieną.
Tautodailininkas, tapytojas peizažistas.
Gimė ir augo Klaipėdos karšte. Po karo Klaipėdos krašto gyventojai, turėjo teisę trauktis į Vokietiją, bet jis tuo metu tarnavo rusų pasienyje ir jam liepė 10 metų laukti. Tėvas žuvo kare, mama su seseria 1959 m. išvažiavo, o K. Skroblys taip ir liko Lietuvoje, čia jis vedė [1].
Pokario metais, dar būdamas 13-os metų tapo vyriausiuoju kolūkio buhalteriu, kadangi buvo baigęs 4 klases [1]. Darbinę veiklą pradėjo dirbdamas buhalteriu buvusiame „Tarybų šalies“ kolūkyje, Valėnų kaime [2]. Stodamas į Joniškėlio žemės ūkio technikumą, visus nustebino, išsprendęs algebrinę lygtį paprasčiau, aritmetiškai. Ir tik prieš agronomo diplomo įteikimą susigriebta, kad geriausias absolventas neturi aštuonmetės pažymėjimo. Teko šią spragą taisyti... [3]. Joniškėlio žemės ūkio technikumą baigė ir įgijo agronomo specialybę 1968 m. [4].
1962 m. tapo Kretingos rajono Piliakalnio kolūkio pirmininku, vadovavo 15 metų [1]. K. Skroblys pagal specialybę buvo agronomas, bet didelę savo darbo dalį skirdavo ekonominiams klausimams. Analizuodamas, siūlydamas būdus, kaip efektyviau panaudoti turimas priemones, pastatus. Daugelį to kaimo ir viso rajono žmonių labiausiai stebino ir žavėjo jo nutapyti peizažai: piešinio tikslumas, įvairovė, nuostabus koloritas, atitinkantis metų laiką, nuotaiką, jų realistinis išpildymas. 1975 m. K. Skroblys buvo paskirtas sujungto Laukžemės ir Piliakalnio kolūkio pirmininko pavaduotoju [5].
1992 m. išsikėlė gyventi į atkurtą tėvų-senelių ūkį Klaipėdos rajono Peskopų kaime [2]. Grįžęs į senelių žemę, pats suprojektavo visą sodybą [4].
Tapyba buvo mėgstamiausias K. Skroblio užsiėmimas. Tapė apylinkių gamtovaizdžius visais metų laikais [1]. Teptuką pirmą kartą į rankas K. Skroblys paėmė 1957 m. Tikriausiai polinkį tapyti paveldėjo iš savo dėdžių. Savo kūrinius eksponuoti parodose pradėjo 1972 m. [4]. 1974 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu [6]. Nuo to laiko dalyvavo beveik visose tuometinės Liaudies meno draugijos organizuojamose parodose. Svarbesnės iš jų – 1974-1975 m. Leningrade, 1979 m. – Vilniuje. 1980 m. Kretingos muziejuje surengė pirmąją personalinę savo kūrinių parodą. Kūrinius menininkas eksponavo Klaipėdos tapybos studijos „Guboja“ organizuojamose parodose, Lietuvos žvejybinio laivyno laivuose. Nemažai tautodailininko kūrinių rastume ir privačiose kolekcijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Apie 12 darbų įsigijo ir Kretingos muziejus [4].
Tapė sodrių, šiltų spalvų natūralius gimtojo krašto vaizdus [1], gimtojo krašto pamiškes, paežeres ir miškelius. Tapytojas juose išreiškė ramybę ir gerumą [7]. Jis buvo surengęs daug parodų Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Plungėje, Vilniuje [2].
Nutapė apie 2000 paveikslų. Surengė 10 personalinių parodų [6].
Literatūra ir šaltiniai
- BENIUŠYTĖ, Jolanta. Sugrįžimas. Vakarų ekspresas, 1997, liepos 30, p. 12, 13.
- Pro memoria: Atsisveikiname su tapytoju. Pajūrio naujienos, 2000, vasario 1, p. 7.
- KVIKLYS, Rimantas. Pro memoria: Palikai gražų pėdsaką. Švyturys, 2000, vasario 2, p. 5.
- ŠORIENĖ, Danutė. Kiekvienas paliekame pėdsakus... Kurtui Skrobliui būtų 70. Švyturys, 2006, liepos 22, p. 4.
- STALMOKAS, Edvardas. Kurtą Skroblį prisimenant... Pajūrio naujienos, 2000, liepos 14, priedas „Smiltys“, p. 2.
- Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarytoja Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 38.
- ZULANIENĖ, Erika. Kurtas Skroblys – tėvukas, ūkininkas, tapytojas. Klaipėda, 1999, spalio 12, p. 23.