Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-10
Atnaujinta 2018-11-26
Smetonaitė–Raštikienė Elena
Gimė 1903 metų liepos 14 dieną Liepojos mieste, Latvijoje.
Mirė 1990 metų sausio 14 dieną Los Andžele, JAV.
Pedagogė.
Kretingoje baigė prie pranciškonų vienuolyno įkurtą lietuvių pradžios mokyklą. Vėliau tęsė mokslus Vilniuje, lietuvių gimnazijoje, ir Kauno „Saulės“ mokytojų seminarijoje [1].
1922 metais, po mokytojų seminarijos baigimo, pradėjo dirbti Žiežmarių pradžios mokyklos vedėja. 1923-iųjų vasarą persikėlė gyventi į Jonavą, kur dirbo ne tik mokytoja, bet ir progimnazijos sekretore. Netrukus įsitraukė į visuomeninę veiklą. Didelėje progimnazijos salėje rengė vietos jaunimui vakarėlius. Nemažai bendravo su čia gyvenusiais žydų tautybės inteligentais, juos rengė lietuvių kalbos egzaminui [1].
1927 metais E. Smetonaitė paliko Jonavą ir dvejus metus dirbo Kaune, Aleksoto 47-osios pradžios mokyklos vedėja. 1929 m. ištekėjo už Lietuvos kariuomenės majoro Stasio Raštinio. Matydamas, kad gali būti suimtas, 1941 m. kovo 19 d. S. Raštikis pasitraukė į Vokietiją. E. Raštikienė su trimis dukrytėmis tuo metu bandė pereiti sieną, bet joms nepavyko. 1941 metų gegužės mėnesį ji suimama. Po ilgo Kauno saugumiečių tardymo įkalinama Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, iš kur ruošiama išvežti į Kazachstano lagerį. Pirmosiomis karo dienomis vykusio sukilimo metu E. Raštikienė išlaisvinama iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo, tačiau, išėjusi į laisvę, ji nerado dukryčių. Po 1941 m. birželio 14 d. trėmimų Raštikių dukros su seneliais buvo jau Sibire, Altajaus krašte [1].
Prasidėjus karui 1941 m. birželio 23 d. S. Raštikis iš Vokietijos grįžo į Lietuvą [1]. 1944 metų vasarą Raštikiai emigravo į Vokietiją, gyveno Regensburgo ir Scheinfeldo lietuvių stovyklose, o 1949 metais persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas [2].
Jungtinėse Valstijose ji aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje. Su dviem Sibire išgyvenusiomis dukromis E. Smetonaitė–Raštikienė pasimatė tik 1989 m. – iki mirties likus tik metams. Ji palaidota šalia vyro Petrašiūnų kapinėse [1].
Literatūra ir šaltiniai
-
ZUBRECKAS, Alfonsas. Nepalūžusi gyvenimo audrose: Elenos Raštikienės gimimo 100-osioms metinėms [interaktyvus]. Iš XXI amžius, 2003, rugpjūčio 20, Nr. 63 (1167) [žiūrėta 2007 m. birželio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030820/atmi_02.html>.
-
ALIŠAUSKAS, K. Raštikis Stasys. Iš Lietuvių enciklopedija. T. XXIV. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, p. 525-526.