Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-11
Atnaujinta 2012-12-11
Songaila Mykolas
Mykolas Songaila (J. Zikaro bareljefas, 1922) [3]
Gimė 1874 metų rugsėjo 5 dieną Kuzmine (Pskovo sritis, Rusija).
Mirė 1941 metų rugsėjo 12 dieną Kaune.
Architektas, profesorius, Lietuvos ūkio banko Kretingos skyriaus pastato projekto autorius.
Baigęs pradžios mokslus ir gavęs vidurinį išsilavinimą, 1894–1903 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Vėliau tobulinosi Italijoje. 1906-1919 m. dėstė Peterburgo Politechnikos institute, 1908–1921 m. – Žemės ūkio institute, 1919–1921 m. – šio instituto rektorius. Dar gyvendamas Rusijoje, suprojektavo daug administracinių, visuomeninių, kulto pastatų, gyvenamųjų namų [1].
1921–1941 m. gyveno Kaune. 1920 m. architektas buvo pakviestas rengti vietinių specialistų. 1921 m. atvykęs į Kauną, Aukštuosiuose kursuose skaitė įvadines architektūros paskaitas [2]. 1922–1941 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo Architektūros katedros vedėjas [1].
Atstovavo klasicizmo tradicijoms, kurias išreiškė savo svarbiausiuose statiniuose [3]. Pagal M. Dubeneckio projektus Kaune rekonstruotas Valstybės teatras (1923–1925), pastatytas „Ragučio“ gyvenamasis namas (1922–1923 m., abu su Vladimiru Dubeneckiu), Lietuvos banko rūmai (1928 m., su Arnu Funku, Feliksu Vizbaru), VDU Fizikos – chemijos fakultetas (1931) [1].
Vadovavo Panevėžio (1930), Biržų (1935), Mažeikių (1937 m.); su A. Funku – Raseinių (1933), Tauragės (1935) bankų projektavimui ir statybai. Išplanavo VDU miestelį Aleksote (1925), suprojektavo V. Dubeneckio antkapinio paminklo (skulpt. Juozas Zikaras) architektūrinę dalį (1933) [1].
Vėliausiai – 1939 m. vasarą Vilniaus ir Akmenės gatvių sankirtoje iškilo Kretingos banko pastatas. Nors architektą M. Songailą čia varžė gana ankštas sklypas, jo suprojektuotuose rūmuose klasikinių formų ir prabangos taip pat netrūko: terasos, kolonados puošė fasadus, sieninė tapyba – operacijų salę. Lietuvos banko valdyba, pritarusi turtingai atrodančių monumentalių bankų pastatų projektams, neapsiriko [4].
Parašė knygą „Sanitarinių techninių įrenginių tipai ir normos“ (1916 m., rusų k.) [1].
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse [1].
Literatūra ir šaltiniai
- Mykolas Songaila [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija. [b.v.]: [b.l.], [b.m.]. Atnaujinta 2007 m. kovo 27 d. [žiūrėta 2007 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Songaila>.
- Songaila Mykolas. Iš Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas [interaktyvi duomenų bazė]. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2004 [žiūrėta 2007 spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SONGAILA%20MYKOLAS>.
- Songaila Mykolas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, t. 28, p. 299-300.
- BAUŽINSKAS, Naras. Bankų rūmai – prabangos ir aristokratiškos architektūros simboliai. Iš Žemaičių žemė [interaktyvus]. 2007, Nr. 3 [žiūrėta 2007 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2007_03/ZZ_2007_3_16_17.pdf>.