+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius lapkričio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02
03
0405060708
09
10
11
1213141516
17
181920212223
24
25
2627282930
Visi renginiai

Sukurta 2013-02-12

Atnaujinta 2013-02-12

Sragys Marcelijus Martynas

Gimė apie 1869 metus Imbarėje, Kretingos rajonas.

Mirė 1941 metais Vaitkiuose, Plungės rajonas.

Visuomenės veikėjas, savivaldybininkas.

Kilęs iš stambių valstiečių šeimos; kunigo Felikso Sragio brolis. Baigęs Salantų pradinę mokyklą, įstojo į Paurupės (dabar – Rucava, Latvija) progimnaziją, kuri 1886 m. perkelta į Palangą. Vėliau mokėsi Liepojos gimnazijoje. Grįžęs į tėviškę, paveldėjo tėvų ūkį. Valdė 50 ha dirbamos žemės, miškų ir ganyklų, domėjosi žemės ūkio ir ūkininkavimo naujovėmis, skaitė ir platino lietuvišką spaudą. 1905 m. agitavo salantiškius versti caro valdžios pareigūnus rusus, jų vieton rinkti lietuvius, kovoti už lietuvių kalbos ir spaudos grąžinimą. Jo vadovaujami miestelėnai nuvertė caro Aleksandro II biustą, išdaužė valstybinį degtinės monopolį, lapkričio 23 dieną išvarė iš mokyklos rusą mokytoją. Suimtas 1905 m. gruodžio 3 dieną namuose, apkaltintas maišto prieš valdžią organizavimu, kalintas Telšių, Kauno kalėjimuose. Po trijų mėnesių Kauno gubernatoriaus įsakymu administracine tvarka nuteistas 3 metams tremties ir ištremtas iš Rusijos. Išvyko į Vokietiją, apsigyveno Klaipėdoje, dirbo uoste. Nelegaliai perėjęs valstybinę sieną, parvykdavo aplankyti šeimą. Sugrįžęs toliau ūkininkavo. Apie 1912 m. pardavė ūkį, paėmęs iš banko paskolą ir nusipirko iš grafo Pliaterio Kartenos valsčiuje buvusį Vaitkių, arba Mažojo Aleksandravo, palivarką. Daug bendravo su Salantų klebonu Pranu Urbonavičiumi. Jo paskatintas, 1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje atstovavo Kartenos valsčių [1].

Tarpukariu buvo renkamas Kartenos valsčiaus ir Kretingos apskrities tarybos nariu [2], 1932 m. išrinktas Kretingos apskrities ypatinguoju tautos atstovas Lietuvos Respublikos prezidentui rinkti [3], dalyvavo Ūkininkų vienybės Kretingos apskrities skyriaus veikloje [4]. Turėjo ūkininkams labai neįprastą pomėgį – augino povus [5]. Vasaromis pas jį į svečius užsukdavo Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona. Po 1940 m. įvykių pateko į naujosios valdžios nemalonę. 1941 m. birželio pradžioje suimtas ir uždarytas į Aleksandravo areštinę, iš kurios išsivadavo prasidėjus SSRS-Vokietijos karui [1]. Netrukus buvo paralyžuotas ir mirė.

Literatūra ir šaltiniai

  1. [Medžiaga apie 1905 metų revoliucijos įvykius]. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 45, l. 9, 36, 38, 39, 45, 53.
  2. Savivaldybių žinynas. Kaunas, 1932, p. 595, 596.
  3. Trimitas, 1931, gruodžio 10, nr. 50, p. 982.
  4. Mūsų rytojus, 1933, rugpjūčio 18, nr. 65, p. 5.
  5. Ūkininko patarėjas, 1940, kovo 28, nr. 13, p. 11.

Parengė Julius Kanarskas, 2010

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai