Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-11-29
Atnaujinta 2012-11-29
Stankūnas Juozas
Juozas Stankūnas [2]
Gimė 1906 metų lapkričio 1 dieną Griškabūdžio miestelyje, Šakių apskrityje (kitur – Londone, D. Britanija).
Mirė 1996 metų vasario 14 dieną Elizabete, JAV.
Muzikas, pedagogas.
Iki šešerių metų gyveno Anglijoje. Su tėvais grįžęs į Lietuvą, vasarą piemenaudavo, o žiemą lankė pradžios mokyklą [1]. 1924 m. baigė Kretingos pranciškonų vidurinę mokyklą. Muzikos mokėsi pas vargonininką P. Ambrazą [2]. P. Ambrazui persikėlus į Prienus, septyniolikmetis jaunuolis liko Višakio Rūdos parapijos vargonininku ir chorvedžiu [1]. 1928-1931 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje [2]. Parengė chorą 1928 m. antrajai visos Lietuvos dainų šventei Kaune. Mokydamasis dirbo Kauno ligoninėje vargonininku zakristijonu, restorano muzikantu, vėliau buvo Alytaus kino pianistas, dėstė muziką ir dainavimą aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje, vadovavo Šaulių sąjungos ir parapijos chorams. Su Alytaus jaunimo choru (65 dainininkai) dalyvavo 1930 m. trečiojoje visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. Likęs gyventi Kaune, vargonininkavo Šančių parapijoje, vadovavo sąjungos Vilniui vaduoti chorui, rengė koncertus [1].
1931 m. išvyko į Braziliją, 1931-1949 m. gyveno San Paule [2]. Vadovavo visam San Paulo miesto lietuvių kultūriniam ir muzikiniam gyvenimui [1]. Vadovavo Brazilijos LB, Šv. Juozapo, Ryto, brazilų chorams, vargoninkavo, dėstė dainavimą lietuvių pradinėse mokyklose, rengė „Muzikos popietes“, radijo programas lietuviams, bažnytinius koncertus, minėjimus ir kitas šventes [2]. Rengė koncertus, mokė vaikus muzikos, įkūrė muzikos studiją ir orkestrėlį, gamino plokšteles, leido žurnalą „Muzikos menas“, redagavo leidinį „Lietuvis Brazilijoje“, kūrė ir spausdino dainas [1]. 1944 m. baigė San Paulo konservatoriją, 1946 m. San Paulo muzikos mokytojų institutą [2].
1949 m. atvykęs į JAV, J. Stankūnas apsistojo Lindene. Dalyvavo lietuvių kultūriniame ir muzikiniame gyvenime. Daug metų vargonininkavo Šv. Patriko parapijos bažnyčioje Elizabete ir mokytojavo mokyklose. Kurį laiką vadovavo „Rūtos“ mišriam chorui Niudžersyje, 1954 m. Niujorke Operetės chorui (jame dainavo 26 moterys ir 30 vyrų), pastatė operečių, daugelyje lietuvių kolonijų surengė koncertų. Buvo įkūręs vaikų muzikos mokyklą, kurią lankė apie 40 mokinių. Parengė chorus įvairiems tautiniams renginiams bei 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje. Nuo 1968 m. ALRK Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungų narys, buvo renkamas Centro valdybos vicepirmininku ir pirmininku, Revizijos komisijos pirmininku. Kelis kartus buvo išrinktas į žurnalo „Muzikos žinios“ redkolegiją, 1977-1982 m. šio žurnalo redaktorius [1].
Sukūrė Šv. Jeronimo mišias keturiems balsams, fugą kameriniam orkestrui, Lietuviškąją rapsodiją orkestrui, Noktiurną smuikui, giesmių, dainų, kūrinių fortepijonui (sonata G-dur), smuikui. Išleido lietuviškų dainų ir instrumentinės muzikos 9 plokšteles, 4 kasetes, rinktines „Dainų skrynelę“ (Brazilijoje), „Dainų gijas“ (1950 m.), rinktinę akordeonui „Lietuvos aidai“ (1958 m.) ir kt. [2]. 1941 m. pastatė savo operetę „Didvyriai“, skirtą Vasario 16-osios garbei [1].
1991 m. ir 1995 m. lankėsi Lietuvoje [1]. Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetui padovanojo elektroninius vargonus. Materialiai rėmė Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetą ir „Muzikos barus“ [2].
Palaidotas Hillside miestelio kapinėse [1].
Literatūra ir šaltiniai
- ZUBRICKAS, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Vaga, 2004, p. 349-350. ISBN 5-415-01734-8.
- Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2, p. 281. ISBN 5-420-01513-7.