Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-11
Atnaujinta 2018-11-26
Stropus Ignas
Gimė 1885 m. sausio 20 d. Pakutuvėnų kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.
Mirė 1959 m. rugpjūčio 13 d. Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse.
Žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas, pirmasis Kretingos fotografas, meninės fotografijos paviljono „Birutė“ įkūrėjas.
Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1909 m. fotografijos mokėsi Plungėje pas M. Berkovičių, o 1910 m. – Kretingoje pas Antaną Survilą [1, 2].
Iš pradžių keletą metų I. Stropus fotografavo Kretingos apskrities miesteliuose, vėliau dirbo Kretingoje, Sodo gatvėje veikusioje fotoateljė „Birutė“. 1921 m. apsigyveno Palangoje, įsirengė fotopaviljoną. 1930 m. fotoateljė atidarė Plungėje. Ten dirbo trejetą metų, o Palangoje tuo laikotarpiu jo darbą tęsė žmona. 1933 m. jis grįžo į Palangą, kur dirbo iki 1945 m. Po karo gyveno Pakutuvėnuose, o nuo 1950 m. – Kaune, pas sūnų [1].
I. Stropus daugiausia fotografavo peizažus, portretus, architektūrą, įvairius miestelio įvykius, negausias įmones ir kt. Fotografuodamas paviljone, jis su šviesa, vadinamuoju „rembrantiškuoju“ apšvietimu, siekė išgauti šešėlius, faktūras, veido modeliavimą. Todėl portretinėms nuotraukoms naudojo ir visiškai juodą foną. Labiausiai I. Stropus mėgo dirbti lauke. Fotografuodamas gamtoje, jis nesitenkindavo atsitiktiniu kadru, o kartais ištisą dieną ieškodavo įdomaus motyvo, kantriai laukdavo reikiamos šviesos, naudodavo įvairiausius filtrus, kol išgaudavo norimą lyrišką, romantišką ar kitokią nuotaiką. Jo nuotraukose užfiksuota nemažai kultūros ir meno veikėjų – Butkų Juzė, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė, Jonas Jablonskis ir kt. [3].
1933 m. su peizažinių fotografijų kolekcija dalyvavo „Putpelės“ draugijos surengtoje parodoje Šiauliuose. Jo kolekcija buvo įvertinta kaip vientisiausia ir kruopščiai atrinkta. 1933 m. išleido pluoštą atvirukų, kurie buvo pardavinėjami Palangos knygyne ir spaudos kioske. 1936 m. pasirodė jo fotografijų albumas „Palanga“ [3].
I. Stropaus nuotraukos buvo spausdinamos to meto periodinėje spaudoje – 1928 m. dvisavaitiniame Kauno žurnale „Mūsų dienos“, o 1934 m. Marijampolėje ėjusiame dvisavaitiniame žurnale „Šaltinėlis“. I. Stropaus nuotraukos publikuotos ir albumuose „Pamatykime Lietuvą“ (1930), „Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais“ (1930), „D. L. K. Vytauto jubiliejinių 1930 m. albumas“ (1931), „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“ (1933) ir kituose [3].
Literatūra ir šaltiniai
-
ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Ignas Stropus – žymiausias Lietuvos pajūrio fotografas. Dienovidis: iliustruotas kultūros mėnraštis. – Vilnius: VĮ „Naujojo Dienovidžio fondas”, 2002, nr. 3(493), p. 37-39. ISSN 1648-133X.
-
KLIETKUTĖ, Jolanta. Žymūs kaimo žmonės [interaktyvus]. Iš Pakutuvėnų kaimo istorija. – Kretinga: Jolanta Klietkutė, 2008 [žiūrėta 2015 m. sausio 22 d]. Prieiga per internetą <http://www.polia.info/Pakuta/Zymus.htm>.
-
ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Pirmieji Lietuvos fotografai. Žemaičių žemė [interaktyvus žurnalas], 2003, nr. 4. Iš Žemaitija. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2006 [žiūrėta 2008 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga per internetą <http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/pirm_Palangos_fotografai.htm>.