Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2012-11-28
Atnaujinta 2020-06-12
Stulginskis Aleksandras
Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, Tauragės apskrityje.
Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune, palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.
Lietuvos Respublikos prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas, 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas.
Kilęs iš daugiavaikės (buvo paskutinis – dvyliktas – vaikas) valstiečių šeimos. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje. 1904 m. baigė keturias Liepojos gimnazijos klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Isbruko (Austrija) universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Įšventinimo į kunigus atsisakė. 1913 m. baigė Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui persikraustė gyventi į Vilnių. Čia įsitraukė į visuomeninę, kultūrinę veiklą. Buvo mokytojų seminarijos direktorius, vienas iš Krikščionių demokratų partijos steigėjų. 1917 m. dalyvavo Vilniaus lietuvių konferencijoje ir buvo išrinktas į Valstybės Tarybą. 1918 m. vasario 16 dieną tapo Nepriklausomybės akto signataru. 1920 m. išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku. Pagal to laikotarpio konstituciją 1920–1922 m. ėjo Respublikos prezidento pareigas. Nuo 1922 m. pirmojo ir antrojo Seimo buvo išrinktas Lietuvos prezidentu ir pareigas ėjo iki 1926-ųjų. Po to dar metus vadovavo Seimui, o vėliau pasitraukė iš aktyvaus politinio gyvenimo.
Nuo 1927 m. gyveno ir ūkininkavo Jokūbave (Kretingos r.). Paėmė paskolą ir nusipirko Jokūbavo dvaro centrą, turėjo 150 ha savos ir nuomojamos žemės. Naujoje vietoje tvarkė ūkį, laisvalaikiu rašė, dalyvavo ateitininkų gyvenime. Iš savo ūkio gaunamą produkciją A. Stulginskis parduodavo nuosavoje parduotuvėje Kretingoje, taip pat pienu prekiavo pačiame Jokūbave. Prezidentas pasižymėjo darbštumu, taupumu. Buvo filantropas – aukodavo kultūros reikalams, šelpdavo studentus, dalyvaudavo labdaros akcijose.
A. Stulginskio prezidentavimo laikotarpiu visose valstybės gyvenimo srityse buvo padėtas tvirtas pagrindas. Lietuva tuomet įgavo tarptautinį pripažinimą, priimta Konstitucija, prie Didžiosios Lietuvos prijungta Klaipėda ir dalis Mažosios Lietuvos, įvestas litas, įsteigtos aukštosios mokyklos ir kita. Prezidento principai ir atsakinga politika prisidėjo prie Lietuvos sustiprėjimo ir suklestėjimo.
1941 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos prezidentas A. Stulginskis su žmona Aldona buvo ištremti į Sibirą. Nuteistas 25 metus kalėti, bet po 2 metų paleistas. Persikėlęs pas žmoną tremtyje Komijoje, dirbo sandėlininku Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. kartu su žmona grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Įsidarbino Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje darbininku, vėliau – moksliniu bendradarbiu. Po kelerių metų darbo buvo priverstas išeiti į pensiją. Jį nuolat persekiojo KGB – vertė rašyti prisiminimus apie prezidentą Antaną Smetoną. Žinodamas, kad jo prisiminimai bus iškraipyti, A. Stulginskis atsisakė juos rašyti. Už tai jis priverstinai turėjo palikti darbą ir iki gyvenimo galo gyventi iš 7 rublių pensijos.
Vis dėlto antrasis Lietuvos prezidentas savo prisiminimus parašė, tik jie slaptai buvo išgabenti į JAV ir 1980 metais išleisti Čikagoje.
Literatūra ir šaltiniai
- [Aleksandro Stulginskio portretas]. Nežinomas autorius, XX a. II pusė. © Kauno IX forto muziejus. Inv. Nr. KDFM S 6500. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/60000004137796?s_id=l4PeI9jDxIUcak5L&s_ind=9&valuable_type=EKSPONATAS>.
- GARUNKŠTIS, A. Algirdas. Antrasis Lietuvos prezidentas. Atgimimas, 2000, vasario 25, p. 12.
- KANARSKAS, Julius. Stulginskio dvaras. Švyturys, 1995, vasario 25, p. 2-3.
- KRUPAVIČIUS, Mykolas. Aleksandras Stulginskis – demokratinės idėjos nešiotojas, skiepytojas ir skleidėjas. Klaipėda, 1997, vasario 15, p. 6.
- Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas (T. 2). Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 366–368.
- MIKALAUSKIENĖ, Violeta. Antrasis Lietuvos prezidentas. Žemaičių saulutė, 1995, vasario 25, p. 5.