Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2013-01-30
Atnaujinta 2013-01-30
Šulcas Hermanas Jonas
Hermanas Jonas Šulcas [6]
Gimė 1939 metų spalio 27 dieną Klaipėdoje.
Kunigas, misionierius, Kretingos rajono Garbės pilietis.
H. Šulcas gimė Lietuvoje, bet čia gyveno, kol jam sukako ketveri, vaikystė prabėgo Vokietijoje. Jo tėvas vokietis liuteronas žuvo pakeliui į Vakarus. Našlė mama neišgalėjo leisti vaikų į kitą mokyklą, tad jis lankė Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, nes ši mokymo įstaiga buvo išlaikoma rėmėjų. Vėliau išvyko į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje [1]. Italijoje baigė teologijos licenciatą Pontificum, Athenacum Salesiannum Roma. Studijavo pedagogiką ir filosofiją Instituto Salesiano Feglizzo (Italija) [2].
1968 m. H. Šulcas buvo įšventintas į kunigus bei sugrįžo į Vasario 16-osios gimnaziją dirbti kapelionu, bendrabučio vedėju ir sporto mokytoju (1969-1971 m. [2]). Kai saleziečiai perėmė jėzuitų misiją Brazilijoje, dvasininkas persikėlė dirbti į San Paulą (Brazilija) [1], kur 1971-1975 m. užėmė vikaro pareigas, dirbo su jaunimu [2].
Nuo 1978 m. darbuojasi Ruandoje [3], įsikūrė Umudugudu kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio [4], slaugo ligonius, padeda vargšams. Ruandoje įsteigė globos namus [3], gimnaziją, amatų mokyklą [2]. Ten jis įkūrė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai išžudyti per tarpusavio genčių karus ar mirę iš bado [4]. Sodyboje Ruandoje yra apie 500 vaikų našlaičių ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų, kurių dalis mokosi gimnazijose, keletas studijuoja Vokietijos, Italijos ir Ruandos universitetuose [5]. 1994 m. Ruandos žemė nusidažė krauju: kilus karui tarp dviejų pagrindinių tautybių žmonių – hutų ir tutsių – buvo išžudyta didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H.Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs ir į Kretingą. Pats kunigas liko gyvas vien dėl to, kad užpuolimo metu buvo už savo sodybos ribų. Nuo mirties jį išgelbėjo Raudonojo Kryžiaus organizacijos žmonės. Aprimus žudynėms, kunigas vėl ėmėsi sodybos atkūrimo: rinko iš savanų išbadėjusius vaikus, kurie regėję savo tėvų žūtį ir pabėgę nuo žiaurumų, savaną ir laukinių žvėrių kaimynystę pasirinko savo namais. 2001 m. H. Šulco iniciatyva buvo įkurta gimnazija, kurią lanko 380 moksleivių ir iš aplinkinių vietovių, netgi - senatorių bei diplomatų vaikai. H. Šulcas globoja 60 šią gimnaziją lankančių vaikų [4].
Dabar vis daugiau laiko skiria Jaunimo sodybai Lietuvoje [5]. Jo rūpesčiu gyvuoja buvusioje senelių žemėje Kėkštuose (Kretingos r.) įkurta „Jaunimo sodyba“ [1]. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš asocialių šeimų bei Klaipėdos sąvartyno. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas suvažiuoja vaikai iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos [4]. Visus metus vyksta įvairūs seminarai ir jaunimo susitikimai [5].
2006 m. kunigui misionieriui H. Šulcui buvo suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“ [3].
2006 m. kunigui misionieriui H. Šulcui buvo suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“ [3]. 2007 m. Kretingos rajono žmonių išrinktas Metų žmogumi [7].
2010 m. kunigui misionieriui H. Šulcui už misionierišką veiklą suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [8].
SIMAITYTĖ, Dovilė. 2010 metų mozaika: svarbiausi įvykiai. Pajūrio naujienos, 2010, gruodžio 31, p. 4.Literatūra ir šaltiniai
Parengė Birutė Naujokaitienė; Lolita Miežienė, 2012