+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
020304050607
08
091011121314
15
1617181920
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-10

Atnaujinta 2012-12-10

Tarvydas Juozas

Juozas Tarvydas [2]

Gimė 1900 metais sausio 18 dieną (kitur – 6 d.) Palioniškiuose, Kretingos apskrityje.

Mirė 1973 metais kovo 29 dieną Kretingoje.

Literatūros tyrinėtojas, kritikas, pedagogas.

Mokėsi Plungės ir Telšių gimnazijose. 1924–1928 metais studijavo Lietuvos universitete Teologijos-filosofijos fakultete [1]. Studijų metais aktyviai įsitraukė į lituanistinį, dalyvavo spaudos darbe [2].

Baigęs universitetą skiriamas į Plungės gimnaziją lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1933 m. persikelia į Kretingos pranciškonų gimnaziją, kur trejus metus dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, buvo pedagogų tarybos sekretorius. Susiklėsčius aplinkybėms, 1936 m. teko palikti Kretingą, gavo paskyrimą į Rokiškį. Vėliau iškeltas į Raseinius. Artėjant frontui traukėsi arčiau gimtųjų apylinkių, apsistojo Kretingoje [2]. 1943–1944 m. buvo Rokiškio mokyklos direktorius [3]. Nuo 1944 m. ėmė dirbti Kretingos vidurinėje mokykloje [2]. Vėl ėmė gaivinti jaunųjų literatų sąjūdį. Čia veikė prozos, poezijos, dramos, žurnalistikos ir kritikos skyriai. Buvo leidžiamas savaitinis sienlaikraštis „Žaizdras“ [4].

1951–1955 metais ištremtas į Krasnojarsko kraštą [5]. 1956 m. iš Sibiro grįžęs J. Tarvydas su šeima įsikūrė Liškiavoje, nes Kretingoje jam nebuvo leidžiama apsistoti [2].

Grįžęs į Kretingą pasinėrė į mokslinę kūrybinę veiklą, palaikė ryšius su Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, net ir užsienio mokslininkais, bendraudavo su Respublikinio mokytojų tobulinimosi ir Pedagogikos mokslinio tyrimo institutais, buvo aktyvus mokslinių konferencijų dalyvis. Parengė solidų leidinį „Jaunųjų literatūros bičiulių ugdymas vidurinėje mokykloje“ (1972 m.) [2].

J. Tarvydas pedagogikos ir lituanistikos klausimais rašė „Lietuvos mokykloje“, „Židinyje“, „Lietuvyje“, „Ryte“, „Ateityje“, „Suvažiavimo darbuose“ ir kt. [3]. Paskelbė studiją apie Šatriją Raganą (1931), redagavo jos „Raštų“ 7 tomą (1939), parašė pjesę „Per audrą“ (pastatyta 1925), kurioje aukštinama kova už laisvę, bet nemaža deklaratyvumo, nemotyvuotų situacijų, veikėjų schematizmo[1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. ČIUŽAUSKAITĖ, Ilona. Tarvydas Juozas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 503. ISBN 9986-513-95-2.
  2. ALEKSANDRAVIČIUS, Juozas. Menant Juozą Tarvydą – vieną iškiliausių Lietuvos lituanistų. Pajūrio naujienos, 2000, vasario 18, p. 8.
  3. KIRLYS, Jonas. Pedagogas, gaivinęs Vaižganto dvasią. XXI amžius, 2002, sausio 23, p. 10.
  4. LIUTIKAS, Vytautas. Ko neištrynė laikas. Pajūrio naujienos, 1998, gruodžio 4, p. 8.
  5. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 224. ISBN 9986-39-004-4.

Parengė Erika Kazlauskienė, Birutė Naujokaitienė, 2005-2007

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai