Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Sukurta 2013-02-12
Atnaujinta 2013-02-12
Urbonavičius (Urbanavičius) Pranciškus Motiejus
Pranciškus Motiejus Urbonavičius [1]
Gimė 1868 metais rugsėjo 18 dieną Baublių dvare, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.
Mirė 1941 metais gegužės 27 dieną Salantuose, Kretingos rajone.
Kunigas, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, knygnešys, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius.
Pradinę mokyklą baigė Gargžduose. 1878 m. įstojo į privačią triklasę mokyklą Rucavos (Paurupio) dvare (Kurše) [1]. Vėliau mokėsi Liepojos vokiečių gimnazijoje. 1885–1889 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Čia buvo vienas iš aktyviausių slaptos „Lietuvos sūnų“ draugijos narių. 1889–1891 m. buvo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos“ aktyviu bendradarbiu ir faktiškuoju redaktoriumi, platino iš Rytprūsių atgabentą spaudą [2]. Kabinetą-sandėlį-slėptuvę įsirengė išpuvusio medžio stuobryje ant Minijos kranto. Vykdavo į Tilžę spaudos reikalais, susipažino su vietiniais lietuviais. 1891 m. įšventintas į kunigus [1]. 1891–1896 m. kunigavo Plungėje [2]. Plungėje tęsė spaudos platinimo organizavimo darbą, surado knygnešių, kurie platino lietuvišką spaudą savojoje ir kaimyninėse parapijose, parapijiečius ragino neskaityti knygų, parašytų "graždanka" [1]. 1896 m. buvo Jelgavos gimnazijos kapelionas, 1897 m. kunigavo Kaune, 1898–1901 m. – Jonavoje (buvo laikomas policijos priežiūroje [1]), 1901–1905 m. – Klovainiuose, 1905–1926 m. buvo Salantų klebonas [2]. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe [1]. Salantuose įsteigė „Saulės“ mokyklą, rengusią mokytojus kaimo mokykloms. Nuo 1926-ųjų buvo Telšių vyskupijos generalvikaru. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių Ir Lietuvos apžvalga“, „Šviesa“, „Viltis“, „Šaltinis“, „Žemaičių prietelis“ [2]. Pasirašinėjo slapyvardžiais Kupranas, K. U. Pranas, Bangpūtys Jurgis, Jurgis Bajoraitis, Lietuvos Sūnus, Vaikas, Tarauta, Gintautas, Vytautas ir kt. [3]. Yra išleidęs verstų ir originalių religinių knygų [4].
Literatūra ir šaltiniai
- KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 495. ISBN 9986-23-117-5.
- Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba. Vilnius: Mintis, 1988, p. 224.
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1965, t. 32, p. 303.
- VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 128. ISBN 9986-39-004-4.