Vinkus Antanas

Vinkus Antanas

Antanas Vinkus gimė 1942 metų gruodžio 25 dieną Kretingoje.

Lietuvos Respublikos nusipelnęs gydytojas, visuomenės ir valstybės veikėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

1949–1960 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje (dabar – VšĮ Pranciškonų gimnazija), 1960–1966 m. studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija). Žmona Danutė – architektė, sūnus Mindaugas – politologas.

Vaikystėje tėvų skiepytos krikščioniškos vertybės suformavo pažiūras ir norą savo gyvenimą pašvęsti gelbstint silpnesniems, kenčiantiems, nelaukiant jokio atlygio. Svajojo tapti kunigu. Kita alternatyva – medicina, kurią ir pasirinko.

1966–1968 m. buvo Neringos ligoninės vyriausiasis gydytojas, 1968–1970 m. – Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas terapeutas, 1970–1972 m. – Klaipėdos m. Statybininkų poliklinikos Terapijos skyriaus vedėjas, 1972–1975 m. – Respublikinės Klaipėdos ligoninės 3–iosios poliklinikos vedėjas.

1975 m. įkūrė Klaipėdos miesto ligoninę, kuri išaugo į dabartinę Klaipėdos universitetinę ligoninę, ir iki 1982 m. buvo jos vyriausiasis gydytojas.

1982–1986 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas, valstybinis vyriausiasis sanitarijos gydytojas, 1986–1989 m. – Kauno medicinos instituto Petro Jašinskio klinikos vyriausiasis gydytojas, 1989–1990 m. ir 1994–1996 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, 1990–1993 m. – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro pavaduotojas, 1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas, 1996–2002 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos generalinis direktorius.

2002–2006 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Estijos Respublikoje, 2006–2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijos Respublikoje, 2008–2011 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijos Federacijoje.

2011–2013 m. – Neringos miesto savivaldybės meras, Neringos sav. tarybos narys; Lietuvos kurortų asociacijos narys ir prezidentas.

2012–2016 m. – Lietuvos merų klubo prezidentas.

2013–2016 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai.

2014 m. – visuomeninės organizacijos klubo „Kretingos krašto ainiai“ valdybos pirmininkas.

2016 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos XII Seimą,  Sveikatos reikalų komiteto narys; Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio narys (2017–2020).

2017 m. – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas.

2020–2024 m. kadencijos Seimo narys (vyriausias pagal amžių), pirmininkavęs pirmajame šios kadencijos Seimo posėdyje.

Visada dėmesingai reaguoja į savo krašto žmonių pasiekimus ir iškylančias problemas, ieško jų sprendimo būdų.

Ambasadoriaudamas garsino Lietuvos ir gimtojo krašto vardą, aktyviai prisidėjo prie savo šalies kultūrinio, meninio gyvenimo puoselėjimo Lietuvoje ir užsienyje, stiprino bendravimą su kaimyninėmis šalimis Latvija ir Estija. Jo rūpesčiu užsimezgė bendradarbiavimas tarp Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ ir Estijos Viljandi miesto laikraščio „Sakala“ bei Jūrmalos (Latvija) miesto laikraščių „Jūrmalas zinias“ ir „Jūrmalas nedėla“ redakcijų. Tapęs ambasadoriumi Rusijoje, prisidėjo prie Rusijos ir Lietuvos medikų, sveikatos sistemos organizatorių ryšių plėtojimo.

Nuopelnai, garbės statusai, nominacijos, apdovanojimai:

1996 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų Biografijos instituto vardinis diplomas už nuopelnus Lietuvos sveikatai;

2000 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžius;

2001 m. – Neringos miesto Garbės pilietis;

2002 m. – Kretingos rajono Garbės pilietis, Juliaus Kazėno Santarvės ordinas;

2004 m. – Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės II laipsnio ordinas, Estijos Respublikos prekybos namų apdovanojimas;

2005 m. – Vytauto Dambravos viešosios diplomatijos fondo laureatas, Baltijos Asamblėjos medalis;

2006 m. – aukščiausias Saaremaa apskrities apdovanojimas, Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus I laipsnio ordinas;

2007 m. – Lietuvos Metų eksporto prizas;

2008 m. – Klaipėdos universitetinės ligoninės Garbės daktaras, Latvijos žurnalistų sąjungos įsteigtas Mavriko Vulfsono vardo prizas už aukštų žmogiškųjų idealų puoselėjimą, Cicerono apdovanojimas politikos srityje, Latvijos Trijų žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinas;

2010 m. – Klaipėdos apskrities Garbės ženklas, M. K. Čiurlionio fondo ir Rusijos ambasados Lietuvoje „Šviesuolio–2010“ vardas;

2011 m. – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“, Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos medalis „Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą“, Lenkijos Nuopelnų ordino Karininko kryžius, Neringos savivaldybės Garbės ženklas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vytauto Andriaus Graičiūno vardo nominacija;

2012 m. – Lietuvos farmacijos sąjungos Garbės narys;

2013 m. – karininko kryžiaus ordinas už nuopelnus Lenkijos valstybei;

2014 m. – „Geriausio vaiko draugo“ ženklas, įteiktas Vilniaus Kongresų rūmuose įvykusioje šventėje „Vaikų žvaigždynas“;

2016 m. – Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečio jubiliejaus atminimo medalis, Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“.

Taip pat yra Lietuvos Respublikos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas, Palangos reabilitacijos ligoninės Garbės narys, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Garbės prezidentas.

Kaip savo pomėgius įvardino: darbą, literatūrą, knygų skaitymą, teatrą, domėjimąsi pajūrio kraštu, savo gimtine.