+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
Kalėdinės dirbtuvės bendruomenei „Popietės arbatėlė, arba Stebuklų šalies beieškant“
01
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“
02
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams„Auksinis protas“: S22E14. Finalas
03
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“
04
Kalėdinis protmūšis „Kiek žaisliukų ant eglutės?“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“„Nė vienas nėra pamirštas“: paskaita „Medijų ir informacinis raštingumas“Mamų ir vaikų rytmetis
05
Edukacija „Lapė pipliotekoje“Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Dainų šventės metų minėjimo renginysAdolfo Andriejaus Viluckio medžio skulptūrų parodos atidarymas
06
Šventinis Adrijaus Almino koncertas Grūšlaukės kalėdinės eglutės įžiebimo renginyjeAkcija „Kalėdos batų dėžėje“
07
08
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Edukacija „Kalėdinės žvakės liejimas“
09
Kalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“Kūrybinės dirbtuvės vaikams „Kvepianti žvakė gipso indelyje“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Žaidimų popietės vaikams
10
Žaidžiame pasaką „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Vytauto Čepo romano „Surask mano vyro kaulus“ pristatymasSavarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“
11
Akcija „Kalėdos batų dėžėje“Klasikinės gitaros muzikos koncertas su Luku IsaakKviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis
12
Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“
13
Mažųjų šeštadienis „Žiemos išdaigos“Akcija „Kalėdos batų dėžėje“
14
15
„Šventasis Raštas: ištakos ir kelias į Lietuvą“. Susitikimas su Šventojo Rašto vertėju dr. Giedriumi SaulyčiuKalėdinė edukacija „Šikšnosparniuko Kalėdos“
16
Patyriminis žaidimas „Slapta organizacija: išsaugok Kalėdas“Žaidimų popietės vaikams
17
Kalėdinis protmūšis šeimoms „Eglutės puošimas: kas daugiau?“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“
18
Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Mamų ir vaikų rytmetis
19
Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-12

Atnaujinta 2023-07-05

Žimontas Bronislovas (Žymantas Bronius)

Bronislovas Žimontas [6]

Bronislovas Žimontas (Bronius Žymantas) gimė 1913 m. liepos 23 d. Užvenčio kaime, Kelmės rajone, Šiaulių apskrityje.

Mirė 2007 m.  sausio 13 d. Kretingoje.

Tautodailininkas, drožėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Bronius Žymantas – šviesi, tauri, labai įdomi ir kūrybinga asmenybė. B. Žymantas buvo neeilinių gabumų žmogus: tautodailininkas, liaudiškosios kūrybos liaudiškiausias artistas. Buvo jis ir šmaikštuolis Palangos Juzė, visą Respubliką stebinęs savo originalumu. Gražiai jis dėvėjo mūsų tautinį kostiumą ir pypkę. Turėjo kažkokio ypatingo žemaitiško žavesio ir žemaitiškos išminties, kurią gausiai barstė šventėse ir mugėse [1].

Tėvai buvo mažažemiai valstiečiai, šeimoje – devyni vaikai. Nuo ketverių metų jau ganė žąsis, ir jau tuomet beržo ar liepos pliauska jo, vaiko, rankose virsdavo švilpyne ar ornamentuota lazda. Atitrūkęs nuo ūkio darbų, pynė krepšius už duonos riekę. Nors baigė du nepilnus mokyklos skyrius, B. Žymantas išėjo didelę gyvenimo mokyklą. Šiuos „mokslus“ lydėjo nesutramdomas noras pažinti pasaulį, savarankiškai mokytis. Tad potraukis knygai ėjo paraleliai kartu su drožyba [1].

Vėliau viename kooperatyve supirkinėjo žemės ūkio produktus iš gyventojų. Tačiau nebeištvėrė be visuomeninės veiklos. Pažįstami jį rekomendavo į pavasarininkų organizaciją, kur galėtų visą savo energiją nukreipti kultūrinei veiklai. Užventyje rūpinosi jis ne vien kultūrine veikla, bet ir sportine. Įkūrė futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos komandas… [2]. Nepriklausomoje Lietuvos kariuomenėje baigė atitinkamus kursus ir užsitarnavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį [3]. Daug dėmesio skyrė savišvietai. Įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungą, o artėjant rusų okupacijai buvo priverstas trauktis iš Užvenčio. Pasitraukė į Klaipėdos kraštą [2].

1941 m. spalio 15 d. B. Žymantas užsirašė savanoriu 14-ąjį lietuvių savisaugos batalioną, kuriame tarnavo iki 1943 m. pavasario, kol buvo išsiųstas į frontą, ir lietuvių savisaugos fronto batalionuose kovojo iki pat 1945 m. gegužės 8 d. Jaunesnysis puskarininkis B. Žymantas fronte laisvu nuo tarnybos metu negalėjo atsispirti ir savo pagrindiniam pašaukimui – dailei. Karo metu, 1943 m. pabaigoje, dalyvavo pirmojoje oficialioje tarptautinėje parodoje, kuri vyko kažkuriame Vokietijos muziejuje. Pasibaigus karui, nepanoro pasiduoti bolševikams. Latvijoje tarnavo pas ūkininką ir be dokumentų buvo suimtas NKVD. Liepojos operatyviniame skyriuje 1945 m. gegužės 20 d. ištardytas, išsiųstas į Karelijos–Suomijos SSR MVD filtracijos lagerį Nr. 0313, Medvežegorsko mieste. 1946 m. balandžio 19 d. vadovaujantis Karelijos–Suomijos SSR MVD įsakymu Nr. 00336 išsiųstas „į gyvenamąją vietą dėl tolimesnio patikrinimo“ [3].

Dirbo „Laisvės“ fabrike, buvo Kurmaičių kultūros namų direktorius, Tūbausių bei Kretingalės aštuonmečių mokyklų darbų mokytojas. Būtent Kretingalėje pradėjo kurti lėlių teatrą [4]. Dirbo ir Kalnalio bažnyčioje zakristijonu [2].

Kūryba jį traukė, ėmęs jaunystėje drožti šaukštus, nesustojo per visą savo gyvenimą. Jis nuolat dalyvavo mugėse, amatų dienose, festivaliuose, kitokiose žmonių susibūrimuose, džiugindamas žmones savo išmone. Jo išdrožti šaukštai žavi lietuviškos buities išraiška. Kiekvienas – labai išradingas savo kompozicija ir išreiškiantis lietuviškas tradicijas. Daug jo šaukštų – originalūs suvenyrai [2].

Kretingoje jį išgarsino lėlės. Juokingos, „gyvos“ – tampomos, tarsi judančios, „atėjusios“ į saviveiklinį Bronislovo Žymanto vaikų lėlių teatrą. Scenarijus kūrė pats meistras ir vaidintojai. B. Žymanto lėlių teatras davė pradžią nuo 1979 m. gyvuojančiam Kretingos rajono kultūros centro A. Verbuto vaikų teatrui „Atžalynas“. B. Žymanto lėlių kolekcija saugoma muziejuje [5].

Bronius Žymantas buvo aktyvus miestų švenčių, mugių dalyvis, žmonių vadinamas – Žemaičių Joniu. Parodose dalyvavo nuo 1947 m. Surengė 1 personalinę parodą. Nuo 1960 m. priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai [6].

Bronių Žymantą Lietuvoje išgarsino režisieriaus Henriko Šablevičiaus filmai „Turgus“ ir „Kretingos medinukai“, kurių herojumi buvo Bronius Žymantas. Pastarasis filmas atskleidė tautodailininko ypatingą pomėgį: gaminti judančias lėles, statyti spektaklius, režisuoti įvairius vaizdinius [1].

2002 m. už tautinės kultūros puoselėjimą Broniui Žymantui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [7].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Pro memoria: Bronius Žymantas 1913 07 23 – 2007 01 13. Pajūrio naujienos, 2007, sausio 16, p. 4.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p. 75-89. ISBN 9986-9086-7052-1-4.
  3. ČERSKUS, Robertas. Bronius Žymantas – karys ir menininkas: Nežinoma žinomo Žemaitijos menininko praeitis. XXI amžius, 2008, liepos 9, p.10,12.
  4. STANKUVIENĖ, Laima. Bronius Žymantas – Aukščiausiojo dovana Kretingai, Švyturys, 2003, liepos 30, p. 5.
  5. PETRAITIENĖ, Stanislava. Garsėja medinukais ir sodina gėles. Ūkininko patarėjas, 2001, rugpjūčio 9, p. 16.
  6. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarė Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 46. ISBN 9955-544-24-4.
  7. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Pasipildė rajono garbės piliečių gretos. Pajūrio naujienos, 2002, birželio 4, p. 4.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007; papildė Asta Kuktorovienė, 2008

logotipas
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai