Bibliotekos pastatai per laiko tėkmę

Bibliotekos pastatai per laiko tėkmę

Pastatai, kuriuose veikė Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojo biblioteka per 85-erius gyvavimo metus

Iš ciklo „Kretingos bibliotekai – 85“

Apie parodą

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka įkurta 1935 metais. 2020 m. minima jos gyvavimo 85-erių metus sukaktis. Per šiuos metus biblioteka pabuvojo įvairiuose Kretingos miesto pastatuose ir jos gyvenimo įvykiai tapo Kretingos miesto gatvių ir pastatų istorijos dalimi. Tarpukario Lietuvoje pradėjusi veikti kaip Centrinio knygyno skyrius, kuriame per metus apsilankė apie 9 tūkst. lankytojų, patyrusi sunkų ir politizuotą sovietmečio laikotarpį, šiandien – tai modernus ir novatoriškas kultūros, informacijos bei edukacijos centras, kuriame per 2019 metus apsilankė virš 150 tūkst. lankytojų.

Šioje parodoje siekiama parodyti visus išlikusius dabartinius pastatus ir vietas, kuriuose veikė biblioteka. Palyginimui mėginta surinkti istorines nuotraukas iš Viešosios bibliotekos Kraštotyros fondo archyvo bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) ir įvairių publikacijų interneto šaltiniuose.

Kviečiame pakeliauti ir pažiūrėti kaip keitėsi laiko tėkmėje bibliotekos veikla ir paslaugos, kokiomis sąlygomis teko dirbti.

Parodą parengė Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Laima Jonauskaitė

1935 m. Kretingoje įsikūrė biblioteka

Pastatas Kęstučio g. 25, Kretinga

Pirmasis pastatas, kuriame 1935 m. buvo įkurtas Centrinio valstybinio knygyno Kretingos skyrius, vykdęs viešosios bibliotekos funkcijas buvo Kęstučio gatvėje (dabar Kęstučio g. 25; UAB „Autorimo“ parduotuvės pastatas). Jame veikė ir Kretingos kraštotyros muziejus. Viešajai bibliotekai buvo skirti du kambariai. Pastatas priklausė miesto tarybos nariui, ūkininkui Antanui Vilkui. Iki Pirmojo pasaulinio karo šiame pastate veikė Rusijos imperijos sienos sargybos Gargždų brigados ginklų remonto dirbtuvės. Bibliotekos paslaugomis naudojosi 136 skaitytojai, kurie per metus apsilankė 9811 kartų. Per metus jos fondas buvo papildytas 496 knygomis, kurios daugiausiai pirktos vietiniame knygyne.

1 nuotrauka. Pastatas Kęstučio g. 25. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotrauka. Kretingos muziejus ir jo vedėjas Viktoras Lingys, fotografas nežinomas, 1936 m. Inv. Nr. KM IF 9213 © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/329646219?s_id=mGpSSJrDSV2JVSVy&s_ind=480&valuable_type=EKSPONATAS

Viešųjų bibliotekų įstatymas – įkuriama ketvirtos eilės valstybinė viešoji biblioteka

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų pastatas Vytauto g. 4. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

Pastatas Vytauto g. 4, Kretinga

Centrinių knygynų fondai buvo skurdūs ir negalėjo patenkinti besimokančių ir aukštesnio išsilavinimo gyventojų poreikių, todėl visuomenei reikalaujant 1936 m. buvo priimtas Viešųjų bibliotekų įstatymas, kuriuo remiantis Kretingos Centrinis knygynas 1937 m. buvo perorganizuotas į ketvirtos eilės valstybinę viešają biblioteką. Kretingos savivaldybė privalėjo suteikti patalpas, apmokėti išlaikymo išlaidas. Švietimo ministerija buvo pasilikusi teisę skirti darbuotojus ir centralizuotai komplektuoti bibliotekų fondus. Kadangi patalpos Kęstučio gatvėje neatitiko reikalavimų, Viešoji biblioteka 1938 m. sausio 15 d. persikėlė į Vytauto gatvę (dabar Vytauto g. 4; Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų pastatas).

Kokio dydžio patalpos buvo tikslių žinių nėra, bet mokytojas Stanislovas Stropus savo prisiminimuose rašė, kad šalia bibliotekos veikė ir skaitykla.

1938 m. biblioteka naudojosi 96 skaitytojai, kurie lankėsi 1182 kartus per metus. Paslaugos buvo mokamos. Už knygų skolinimąsi į namus reikėjo mokėti 25 cnt. abonementinį mokestį ir palikti 10 litų užstatą.

Antrojo pasaulinio karo metais Viešoji biblioteka veikė Kęstučio gatvėje

Pastatas Kęstučio g. 19, Kretinga

Antrojo pasaulinio karo metais Viešoji biblioteka veikė Kęstučio gatvės (dabar Kęstučio g. 19; Gyvenamasis namas) mediniame name, pastatytame vietoje 1915 m. vokiečių kareivių sudeginto gyvenamojo namo, XX a. 2–3-iojo dešimtmečio pradžioje pagal savininko pavardę vadintame Kumpono namu.

Kada biblioteka buvo perkelta į šį pastatą nėra žinių. „Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenys“ leidinyje apie patalpų būklę rašoma, kad skaitykla neveikia, patalpos nepatenkinamos. Tuo metu bibliotekoje skaitė 650 skaitytojų, o fondą sudarė 2884 tomai knygų. Po karo 1945–1947 m. šiame pastate įsikūrė NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas) Kretingos apskrities milicijos skyriaus būstinė, o namo rūsyje buvo įrengta areštinė. Viešoji biblioteka liko be patalpų.

1 nuotrauka. Dabartinis Kęstučio g. 19 gyvenamasis namas. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotrauka. Kretingos viešosios bibliotekos ir Kretingos apskrities gydytojo būstinės pastatas, stovi H. Puskunigis (dešinėje), jo pusseserė Birutė Šimkutė ir bibliotekininkės sūnus Vytautas. 1942 m. BENIUŠIS R. Kretingoje užgimusi meilė šachmatams. Iš Pajūrio naujienos, 2019, spal. 18. Prieiga per internetą: http://www.pajurionaujienos.com/?sid=19108&act=exp.

1946 m. biblioteka perkelta į Vilnaus g.

Pastatas Vilniaus g. 19 (buv. Vilniaus g. Nr. 23)

1946 m. Kretingos apskrities Vykdomojo komiteto posėdyje priimtas sprendimas „Aprūpinti kultūros-Švietimo Darbo skyriaus Kultūros namus ir Biblioteką-skaityklą patalpomis Kretingos mieste, Vilniaus g. Nr. 23.“ (dabar Vilniaus g. 19; Gyvenamasis namas).

Šiame name tarpukariu ir po karo veikė vaikų darželis, kuris buvo iškeltas į kitas patalpas. Viename pastate įsikūrė biblioteka, klubas-skaitykla bei kultūros namai. Bibliotekai buvo skirti 2 kambariai.

1 nuotrauka. Dabartinis gyvenamasis pastatas Vilniaus g. Nr. 19 (buv. Vilniaus g. Nr. 23). Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020

2 nuotrauka. Monstvilaitės-Žuolienės namas; Kretingos vaikų darželis. Nežinomas fotografas, 1928 m. Inv. Nr. KM IF 7275 © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/220840589?s_id=8gM7HM4JGC0lxjnx&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS>.

Kretingos rajoninė ir miesto vaikų biblioteka

„Telia“ atstovybės, Goldingos parduotuvės pastatas Rotušės a. 5. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

Pastatas Rotušės a. 5 (buv. Tarybų a. Nr. 24), Kretinga

Lietuvoje pravedus administracinę reformą, 1950 metais įkurtas Kretingos rajonas. Tais pačiais metais Lietuvos TSR Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių rajoninėms ir kaimo bibliotekoms stiprinti“, kuriuo įpareigojo kiekviename rajone įsteigti rajoninę biblioteką su skaitykla, kilnojamuoju fondu ir vaikų biblioteka. Kretingos rajoninei ir miesto vaikų bibliotekai buvo paskirtos patalpos Tarybų aikštės Nr. 24 pastate (dabar Rotušės aikštė 5; Telia atstovybės, Goldingos parduotuvės pastatas). Bendras Rajoninės bibliotekos patalpų plotas buvo 38 m², tame tarpe ir 14 m² Vaikų biblioteka įsikūrė antrame aukšte ir užėmė 18 m² plotą. 1953 m. patalpos šiek tiek prasiplėtė: rajoninei bibliotekai priklausė 42 m², o vaikų bibliotekai – 27 m². Kretingos rajoninės ir vaikų bibliotekos paslaugomis naudojosi apie 1000 skaitytojų, o fondą sudarė virš 5575 knygų.

Rajoninė masinė biblioteka

Pastatas Vilniaus g. 3 (buv. Vilniaus g. Nr. 15), Kretinga

Bibliotekos veiklai skirtos erdvės netenkino išaugusių Rajoninės masinės bibliotekos poreikių, todėl 1957 m. ji perkeliama į suremontuotas 121 m² patalpas Vilniaus g. Nr. 15 (dabar Vilniaus g. 3; „Špitolės“ pastatas). Tarpukariu šis pastatas priklausė Pranciškonų vienuolynui, jame veikė parapijos namai. Vaikų biblioteka liko senosiose patalpose Rotušės aikštėje. 1961 m. bibliotekai šiame name skiriamų patalpų plotas išaugo iki 242 m² ir toks liko iki 1977 m. Per šį laikotarpį skaitytojų skaičius išaugo nuo 1564 iki 3178, o fondai – nuo 20011 iki 72986 spaudinių.

1 nuotrauka. Dabartinis „Špitolės“ pastatas Vilniaus g. 3. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotrauka. Kretingos rajoninės bibliotekos pastatas iš kiemo pusės. Vilniaus g. Nr. 15 (dabar Vilniaus g. 3). Fotografas nežinomas, 1976 m. Nuotrauka iš Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondo.

Kretingos vaikų biblioteka veikė Kretingos vidurinės mokyklos patalpose

Pastatas J. Pabrėžos g. 4 (buv. S. Poležaikino g. Nr. 4), Kretinga

1962 m. Kultūros ministerijai pavaldžios vaikų bibliotekos buvo panaikintos ir perduotos Švietimo ministerijos pavaldumui. Kretingos vaikų biblioteka buvo sujungta su Vidurinės mokyklos biblioteka ir perkelta į mokyklos patalpas S. Poležaikino g. Nr. 4 (dabar J. Pabrėžos g. 4; Pranciškonų gimnazija). Prieš sujungimą Vaikų bibliotekoje skaitė 819 vaikų, kurie naudojosi 8605 knygų fondu.

1 nuotrauka. Pastatas J. Pabrėžos g. 4. VšĮ Pranciškonų gimnazija. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotrauka. Kretingos vidurinės mokyklos pastatas. Nežinomas fotografas, 7 deš. Inv. Nr. KM IF 3273 © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/222782543?s_id=4ONlZHHG9hPGiHxQ&s_ind=25&valuable_type=EKSPONATAS>.

Kretingoje atkurta Vaikų biblioteka

Medinio namo vietoje, kuriame veikė Vaikų biblioteka, dabartinis pastatas Vilniaus g. 8. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

Vilniaus g. 8, Kretinga

Tokiam bibliotekų sujungimui nepasiteisinus dėl pernelyg skirtingo darbo pobūdžio Lietuvos TSRS Ministrų taryba priima nutarimą atkurti Vaikų bibliotekas miestuose. 1964 m. gruodžio 8 d. Kretingoje atkuriama Vaikų biblioteka, suteikiant jai patalpas mediniame pastate buvusioje Rusų mokykloje Vilniaus g. 8 (dabar pastatas, kuriame veikia Kretingos seniūnija ir Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyrius). 1972 m. šis pastatas nugriautas ir vietoj jo pastatytas Lietuvos Komunistų partijos komiteto pastatas.

Vaikų biblioteka įsikuria 71,33 m² patalpose 2-me pastato aukšte Vilniaus g. 3, šalia veikusios Kretingos rajoninės bibliotekos. 1977 m. Vaikų bibliotekos paslaugomis naudojosi 950 skaitytojų, o fondą sudarė 6003 spaudiniai.

Kretingos rajono centrinė biblioteka

Pastatas Vilniaus g. 2, Kretinga

1973 m. Lietuvoje Kultūros ministrijos nutarimu buvo patvirtintas bibliotekų tinklo centralizacijos perspektyvinis planas, kuriuo buvo siekiama pertvarkyti masinių bibliotekų sistemą racionaliau panaudojant jos išteklius. Tuo metu Kretingos rajone kaip atskiros įstaigos veikė Kretingos rajoninė masinė biblioteka, Vaikų masinė biblioteka, Salantų miesto biblioteka ir 37 kaimo bibliotekos. Po centralizacijos buvo įkurta Kretingos rajono centrinė biblioteka su 33 filialais. Kretingos rajono centrinės bibliotekos patalpos plečiantis funkcijoms nebetenkino augančių poreikių, todėl 1977 m. administracija ir Metodikos skyrius perkeliami į Kraštotyros muziejų Vilniaus g. Nr. 2 (dabar Pranciškonų vienuolynas), o 1979 m. 2-me aukšte įsikūrė ir saugyklos bei mainų fondai. Viešosios bibliotekos plotas išaugo iki 442 m².

1 nuotrauka. Pranciškonų vienuolynas, Vilniaus g. 2. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotraiuka. Kretingos kraštotyros muziejaus (buv. pranciškonų vienuolyno) pastatas po restauracijos. Fotografas Juozas Mickevičius, 1977 m. Inv. Nr. KM IF 6211/2 © Kretingos muziejus. Iš LIMIS.  Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/107425377?s_id=BVYfbBDuZmTRGPcr&s_ind=105&valuable_type=EKSPONATAS>.

Iš Vilniaus g. į Vytauto g. iškeliamas Skaitytojų aptarnavimo skyrius

Kretingos rajono centrinės biblioteka Vilniaus g. 3 (dabar „Špitolė“) veikė patalpose be patogumų, su lauko tualetu bei buvo šildoma krosnimis. 1985 m. dėl pastato I aukšto patalpų avarinės būklės Skaitytojų aptarnavimo skyrius iškeliamas į Vytauto g. Nr. 49 pastato salę (dabar Vytauto g. 51-1; Diaverum klinika).

1 nuotrauka. Bibliotekos pastatas Vilniaus g. Nr. 3. Fotografas nežinomas, 1985 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

2 nuotrauka. Bibliotekos patalpos (krosnis) Vilniaus g. Nr. 3. Fotografas nežinomas, 1985 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

3 nuotrauka. Bibliotekos durys su skelbimu apie išsikraustymą į Vytauto g. Nr. 49. Vilniaus g. Nr. 3. Fotografas nežinomas, 1985 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

Pastatas Vytauto g. 51-1. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

Pastatas Vytauto g. 51-1 (buv. Vytauto g. Nr. 49), Kretinga

Bibliotekos abonementas, skaitykla ir muzikos sektorius buvo patalpinti 84 m² patalpose, kuriose nebuvo tinkamų sąlygų naudotis bibliotekos paslaugomis. 1987 m. bibliotekos sukauptu 77176 spaudiniu fondu naudojosi 4206 skaitytojai. Dėl patalpų stokos bibliotekos renginiai vykdavo įvairiose įstaigose ir gyventojai ne visada suvokdavo kas atliko organizacinį darbą. Tai nebuvo naudinga bibliotekos įvaizdžiui ir interesams.

Laikinai biblioteka veikė dabartiniame J. K. Chodkevičiaus g. 10 pastate

Pastatas J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 10. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

Pastatas J. K. Chodkevičiaus g. 10 (buv. L. Giros g. Nr. 10), Kretinga

1989 m. lapkričio 19 d. Kretingos vienuolyno pastatas (Vilniaus 2), kuriame buvo įsikūręs Kraštotyros muziejus ir dalis bibliotekos buvo grąžintas broliams pranciškonams. Bibliotekai suteikiamos laikinos patalpos L. Giros g. Nr. 10 (dabar J. K. Chodkevičiaus g. 10) pastato 1-jame aukšte. Jame sovietinių laikotarpiu buvo bendrabutis, o vėliau įsikūrė įvairios įstaigos, tame tarpe ir Kretingos rajono savivaldybė. Šiame pastate veikė Vaikų literatūros, Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyriai, saugykla bei mainų rezervinis fondas.

Biblioteka ir visi jos skyriai – vienoje vietoje

Pastatas Vilnias g. 8, Kretinga

Lietuvos komunistų partijos Kretingos rajono komiteto pastatą (Vilniaus g. 8) perdavus bibliotekos žinion pagaliau buvo suteikta galimybė visiems bibliotekoms skyriams dirbti viename pastate. 1990 m. į konferencijų salę bei dalį II-o aukšto patalpų persikelia Skaitytojų aptarnavimo bei Bibliografijos-informacijos skyriai. Vėliau iki 1992 m. pabaigos persikelia ir kiti padaliniai, užimdami patalpas 1-me ir 2-me pastato aukštuose. Patalpų plotas išaugo iki 793 m². 2009 m. bibliotekos paslaugomis naudojosi 3697 vartotojai, kurie per metus apsilankė 51289 kartus. 2010 m. bibliotekos fondą sudarė 70140 dokumentų. Biblioteka pradėjo plėsti paslaugų spektrą. Iš pradžių joje veikė Periodikos, Filosofinės-teologinės literatūros, Užsienio kalbų skaityklos. Vėliau pasikeitus skaitytojų poreikiams jos buvo perorganizuotos į Bendrąją ir Interneto skaityklas. Labai trūko patalpų renginiams, edukacijoms bei vaikų ir jaunimo erdvėms.

1 nuotrauka. Pastatas Vilniaus g. Nr. 8. Fotografuota L. Jonauskaitės, 2020 m.

2 nuotrauka. Kretingos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 1998 m. Fotografas nežinomas, 1985 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

3 nuotrauka. Viešosios bibliotekos abonementas, 2014 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

4 nuotrauka. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros centras, 2015 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

5 nuotrauka. Įėjimas į Viešosios bibliotekos abonementą, 2014 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

Bibliotekos naujo pastato statyba

J. K. Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga

Viešajai bibliotekai skirtos patalpos nebuvo pritaikytos bibliotekos veiklai, todėl 2008 m. pradėta naujo bibliotekos pastato statyba J. K. Chodkevičiaus g. 1B.

1 nuotrauka. Bibliotekos statybos pradžia, 2008.01.30. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

2 nuotrauka. Bibliotekos statyba, 2010 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

Naujoji biblioteka ir erdvės

J. K. Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga

2018 m. gruodžio mėn. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pradėjo savo veiklą naujame pastate, plėsdama naujų paslaugų spektrą bei sudarydama galimybes vartotojams tenkinti švietėjiškus, informacinius bei kultūrinius poreikius. Bibliotekoje veikia Abonementas, Vaikų literatūros centras, Vaikų ir Jaunimo edukacijos erdvės, atvira erdvė jaunimui „Savas kampas“, Kraštotyros ir informacijos skaitykla, Medijų centras, Periodikos skaitykla, individualaus darbo erdvės, Konferencijų salė bei Susitikimų erdvė. 2019 metais Viešosios bibliotekos dokumentų fondą sudarė 58590 spaudiniai. Juo naudojosi virš 4200 vartotojų. 2019 m. bibliotekoje apsilankė 150856 lankytojai.

1 nuotrauka. Dabartinis Kretingos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas, 2019 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

2 nuotrauka. Bibliotekos naujos erdvės, 2019 m. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

Aplankykite biblioteką virtualiai

Virtualus turas | 360°