Renginiai
Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2021-01-14
Atnaujinta 2021-01-14
Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda. Fot. Jolantos Klietkutės. Iš KLIETKUTĖ J. Tėvas Ambraziejus Pabrėža. Kretingos muziejus, 2019. Prieiga per internetą: https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/tevas-ambraziejus-pabreza
Apie parodą
2021 metų sausio 15 dieną sukanka 250 metų, kai gimė vienas iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgis Ambraziejus Pabrėža – pranciškonas, kunigas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, liaudies gydytojas.
Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Karolis Jankevičius rašė „Būdamas nepaprastai stropus ir darbštus, gyvendamas asketiškai, J. Pabrėža sugebėjo palikti daugiau kaip 4 tūkst. puslapių rankraščių rašinių gamtos mokslų, medicinos klausimais ir žodynų. Iš jų 2588 puslapiai rašyti lietuvių kalba, o 1569 – lenkų ir lotynų kalbomis. Be to, yra išlikę apie 4000 puslapių religinio turinio, daugiausia pamokslų, rankraščių.“ [Jurgis Pabrėža (1771–1842). Vilnius, 1972, p. 5].
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos darbštumas stebino ne tik amžininkus, bet ir dabartinius jo palikimo tyrinėtojus. Dėl įvairių aplinkybių bei lėšų stokos, jam gyvam esant nė vienas rankraštis nebuvo išspausdintas. Tačiau galima drąsiai sakyti, kad jo palikimas įtakojo daugelio žmonių dvasinį ir kultūrinį gyvenimą bei botanikos mokslo raidą.
Lietuvos Seimas 2021 m. paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais. Šio neeilinio žmogaus asmenybę, jo atminimo įamžinimą bei rašytinį paveldą siekiama pristatyti visuomenei šioje parodoje. Pateikiami dokumentai iš Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondo bei interneto šaltinių, elektroninių leidinių – Skaitmeninio kultūros paveldo (ePaveldas) ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) portalų – bei nuorodos.
Parodą parengė Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja L. Jonauskaitė
Jurgis Pabrėža (Tėvas Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža OFM)
Biografija
Tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža OFM gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje.
Mirė 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas.
Kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, Neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėjas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų.
Jurgis Pabrėža gimė Jono ir Rožės Baužinskaitės Pabrėžų šeimoje, kurioje užaugo 7 vaikai. Spėjama, kad tėvas buvo laisvas nuo baudžiavos, gal buvo bajoras, nes J. Pabrėža savo „Ryžtuose“ pasižada nesigirti savo kilme.
1785–1792 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, istoriją, mediciną, botaniką, chemiją, teisę ir teologijos dalykus, išmoko aštuonias kalbas. Mokslų nebaigė įsitraukęs į Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Grįžęs į Žemaitiją, 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, 1796 m. įšventintas į kunigus.
Kunigavo daugelyje žemaičių krašto parapijų: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje.
1816 m. gruodžio 7 d. įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambraziejaus vardą. Nežinia, kodėl J. Pabrėža į vienuolyną įstojo tik tretininku. Greičiausiai, norėjo turėti daugiau laiko botanikos studijoms ir žmonėms gydyti. Tretininkai, kaip ir pirmojo ordino vienuoliai, dėvėjo pranciškonų abitą, laikėsi vienuolinės tvarkos, naudojosi visomis dvasinėmis malonėmis, bet neturėjo teisės rinkti viršininkų ir patys būti jais renkami. J. Pabrėžai tiko, „kad zokono vyresnybė per visą amžį niekur jo nekilnotų“.
1821–1827 m. ėjo Kretingos vienuolyno pamokslininko pareigas, Kretingos gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, vėliau buvo paskirtas gimnazijos kapelionu. J. Pabrėžos pamokslų klausydavo minios žmonių. Jie parašyti žemaičių tarme, spaudai parengti keli rinkiniai, apie 250 pamokslų.
Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas jis atsakingai ruošdavo, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais.
J. Pabrėža nusipelnė Lietuvos mokslui, parengęs apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų – 1000 puslapių rankraštinį darbą „Taislius Auguminis“ („Augalų sistema“) lietuvių-žemaičių kalba. Jame, be vadovėlinės botanikos dalies, randami išsamūs Žemaitijos floros aprašymai (apibūdinti 643 augalai). Pats autorius rinko pinigus šiam rankraščiui išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 m. Amerikoje. J. Pabrėža pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Apie 1829 m. sudarė lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodyną, augalų morfologijos lietuvių terminų žodyną. Surinko herbariumą (apie 800 augalų rūšių).
Ne mažiau svarbus J. Pabrėžos darbas yra jo lietuviškas 166 puslapių geografijos vadovėlis, kuriame jis pirmasis sukūrė lietuviškus geografinius terminus. Vadovėlis parašytas apie 1825 m. šiaurės žemaičių (kretingiškių) tarme.
Be visa ko, J. Pabrėža gydydavo žmones. Iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas. Taikomosios botanikos žinių, t. y. augalų panaudojimą medicinai, įgijo susipažinęs su Stanislovo–Bonifaco Jundzilo (1761–1841) knyga, išleista Vilniuje 1791 m. Vėliau, norėdamas pagilinti medicinos žinias, studijavo Štiorko „Sistematinę praktiškąją mediciną“, Sirenijaus „Žolyną“, Kliuko „Augalų žodyną“, Jundzilo „Lietuvos augalų aprašymą pagal Linėjaus sistemą“, Strumilos „Šiaurės sodus“ ir kt. Vilniaus universiteto prof. Volfgango padedamas, įsigijo Linėjaus, Šprengelio, Bliufo, Fingerhuto veikalus. Sunkiai įgytas žinias pranciškonų mokslininkas nuoširdžiai ir mielai atiduodavo pirmam pasitaikiusiam žmogui.
J. Pabrėža talkino leidžiant istorinius veikalus, bendradarbiavo su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi. Pažymėtinas tėvo Ambrozijaus folklorinis darbas. S. Daukanto lietuvių liaudies dainų rinkinyje yra ir J. Pabrėžos užrašytos dvi liaudies dainos.
Yra likęs negausus J. Pabrėžos literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai, du iš jų dažnai sutinkami XIX a. mokykliniuose vadovėliuose. Jie laikomi to meto literatūros pavyzdžiu, tai – „Esu sau žmogelis“ ir „Apie pypkininką“.
J. Pabrėža sau rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus.
Studentaudamas J. Pabrėža tapė paveikslus. Yra išlikęs J. Pabrėžos pieštas Marijos Nekalto Prasidėjimo paveikslas, kurį jis laikė savo kambaryje. Po mirties paveikslą išsaugojo giminės. V. Gidžiūnas pateikia dviejų J. Pabrėžos tapytų paveikslų – Mergelės Marijos ir šv. Antano Paduviečio – nuotraukas.
J. Pabrėža – ne tik botanikas, kunigas, pamokslininkas. Kalbininku jo niekas nepavadins, tačiau įsibėgėjant XIX amžiui kalbos reikalai J. Pabrėžai rodėsi vis svarbesni. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje galutinai susiformavo J. Pabrėžos bendrinės rašomosios žemaičių kalbos koncepcija. J. Pabrėža buvo nusistatęs savo unikalią žemaičių rašybą. Jos unikalumas – tai tradicinės XVIII a. lietuvių kalbos ar lenkų kalbos ortografijos pritaikymas žemaitiškiems tekstams, raidžių parinkimas ir derinimas žemaičių garsams užrašyti.
J. Pabrėža tapo Kretingos pranciškonų vienuolyne veikusios Neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėju ir idėjiniu vadovu. Jis buvo įtaigi asmenybė. Uždegantys asmenybės bruožai, autoritetas, užsispyrimas siekti tikslo padėjo J. Pabrėžai išugdyti mokinius ir šalininkus Simoną Grosą, Juozapą Butavičių, Izidorių Každailevičių bei kitus, būti tam tikros žemaitiškos kultūros koncepcijos židiniu.
J. Pabrėžos ir jo mokinių sukurtas bendrinės lietuvių (žemaičių) kalbos projektas buvo unikalus kolektyvinio darbo pavyzdys, tačiau nebuvo įgyvendintas, nes nė vienas tuo laiku parengtas rašomosios kalbos rankraštis nebuvo paskelbtas.
J. A. Pabrėžos bei jo sekėjų ir mokinių rankraštiniai tekstai surinkti į Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne kolekciją. Ji 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje.
Nacionalinės reikšmės UNESCO paveldo objektas, saugomas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, yra ir J. A. Pabrėžos rankraštis „Tayslos augumyynis koremy taalpynas augimys …“ (1835–1843 m.).
J. Pabrėžos atminimas įamžintas Kretingoje. Daugelis miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos beatifikacijai. 1993 m. išleista pranciškono tėvo Viktoro Gidžiūno parašyta monografija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo J. Pabrėžos paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie jos stovi medžio paminklas J. Pabrėžai, mieste yra jo vardo gatvė.
Kretingos personalijų žinynas
https://www.kretvb.lt/personalijos/pabreza-jurgis/Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimo žymės
Jurgio Pabrėžos gimtinės namas
Namas medinis, vienaukštis, dvigalis, stačiakampio plano, Žemaičių kraštui būdingos liaudies architektūros formų. Statytas XVIII a., rekonstruotas XIX a. antroje pusėje, nugriautas apie 1970 m.
Šaltinis:Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)
https://www.limis.ltJurgio Pabrėžos gimtinės namo gonkelės
Gonkelės medinės, atviros, stulpinės konstrukcijos, su dvišlaičiu stogeliu, puoštos pridėtiniais kiauraraščiais stilizuoto augalinio motyvo ornamentais. Pastatytos XIX a. antroje pusėje rekonstruojant namą, prie įėjimo iš gerojo kiemo pusės.
Šaltinis:Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)
https://www.limis.ltJurgio Pabrėžos sodybos svirnas
Kretingiškis kraštotyrininkas I. Jablonskis Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojus 1970 m. atvedė į Jurgio Pabrėžos gimtinės griūvančią sodybą Večių kaime, kurioje buvo rastas vienintelis išlikęs pastatas – svirnas. Jis buvo atgabentas į Liaudies buities muziejų, atstatytas ir restauruotas. Liaudies meistrai iš ąžuolo išdrožė paminklą su užrašu „Taislius augyminis“, primenantį svarbiausią J. Pabrėžos mokslinį veikalą.
Stogastulpis, žymintis J. Pabrėžos tėviškės vietą Večių kaime
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 225-ųjų gimimo metinių proga 1996 m. gegužės 17 d. Večiuose buvo pastatytas stogastulpis, kuriuos paženklinta Pabrėžų gimtinės sodybos vieta. Autoriai skuodiškiai medžio drožėjai Petras ir Liudas Brazauskai.
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas
Liaudies meistras Petras Kalenda (Salantai, Kretingos r.) 1970 m. pagal žmonių pasakojimus iš liepos medžio išdrožė biustą, kuris saugomas Kretingos muziejuje. Kadangi tikro Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atvaizdo nėra išlikę, tai šis biustas yra simboliškai laikomas kone tikruoju atvaizdu.
Kretingos muziejus
https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/tevas-ambraziejus-pabrezaMedžio drožinys – statulėlė „Ambraziejus Jurgis Pabrėža"
Šaltinis:
Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)
https://www.limis.ltStogastulpis J. Pabrėžai.
Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė. Joje įrengtas memorialinis Simono Daukanto muziejus, kuriame vienas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių botaniko ir žemiečio Jurgio Pabrėžos veiklai. Sodyboje pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, vienam iškiliausių XIX amžiaus švietėjų Jurgiui Pabrėžai pastatytas medžio paminklas – stogastulpis.
Šaltinis:Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)
https://www.limis.ltPaminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai
1993 m. birželio 26 d., švenčiant Kretingos paminėjimo Livonijos kronikoje 740 metų sukaktį, koplytėlės vietoje, skverelyje priešais Kretingos pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią, atidengtas ir pašventintas kunigo, garsaus Žemaitijos gamtininko ir pamokslininko, žolelių žinovo, kūno ir dvasios gydytojo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos (1771–1849) paminklas. Skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis.
Kretingos krašto enciklopedija
https://www.kretvb.lt/enciklopedija/galerija-nuotrauku/paminklaiKretingos pranciškonams ir Jurgiui Pabrėžai skirtas stendas Kretingos muziejuje
Kretingos muziejuje veikia ekspozicija skirta Jurgiui Pabrėžai, kurią 2019 m. papildė br. Juliaus Sasnausko OFM perduotas, Amerikos vienuolyne išsaugotas originalus J. Pabrėžos pamokslų rinkinys „Kninga turinti savėj kozonius“. 1244 puslapių knyga sudaro 128 pamokslai, rašyti 1811–1822 metais.
Šaltinis:UAB „Pajūrio naujienos“
https://www.pajurionaujienos.com/?sid=16717&act=expJurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Parkratima tąn saużines“ titulinis lapas
Tai pirmoji išspausdinta Jurgio Pabrėžos knyga. Šią knygą, būdamas patyręs nuodėmklausys ir plačiai susipažinęs su dvasine literatūra, jis parašė nuodugniai išpažinčiai pasiruošti. Vyskupo Motiejaus Valančiaus išleista jau po J. Pabrėžos mirties, 1869 metais Tilžėje. Kadangi 1863 m. sukilimo lietuviški rašmenys uždraudžiami, knygoje nurodyta ankstesnė data. Išspausdinti tris leidimai (1863, 1877, 1893 m.), iš viso 11000 egzempliorių. Šaltinis:
Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas
https://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1C1R0000123626Jurgio Pabrėžos knygos „Botanika“ titulinis lapas
Vilniaus universiteto centrinėje bibliotekoje saugomos išeivijos lietuvių 1900 m. Shenandoah, Pensilvanija, JAV, išleistos Jurgio (Ambrozijaus) Pabrėžos knygos „Botanika arba Taislius Auguminis“ titulinis lapas. Knyga parengta pagal Kretingos bernardinų vienuolyno bažnyčios pamokslininko, botaniko, pranciškonų kunigo Tėvo Ambrozijaus (Jurgio) Pabrėžos (1771–1849) žemaičių tarme 1843 m. baigtą rašyti sisteminės botanikos veikalo „Taislius auguminis“ („Augalų rūšys“) rankraštį, kuris dabar saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Šaltinis:Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)
https://www.limis.ltJurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ knygos
Nuo rankraščio parašymo pradžios praėjus 175 metams, 2009 m. buvo išspausdinta pirmoji rankraščio dalis (388 p.), 2014 m. – antroji (630 p.), o 2015 m. – trečioji (285 p.).
„Taislius augyminis“ išlieka fundamentaliu šaltiniu lietuvių kalbos istorijos, terminologijos raidos tyrinėtojams, lietuviškojo botanikos mokslo istorikams. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sukurta augalų sistematika vertinga kaip lietuviškų augalų vardų šaltinis, naujai surastų augalų pirmaisiais aprašymais bei augalų paplitimo Žemaitijoje nuorodomis.
Rankraščio „Taislius augyminis“ titulinis lapas
2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Apie šį botanikos veikalą Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka parengė virtualią parodą: https://www.kretvb.lt/virtualios-parodos/j-a-pabrezos-botanikos-veikalui-taislius-augyminis-185/
Šaltinis:Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10002027164Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija
Tai pirmasis lietuviškos (žemaitiškas) geografijos vadovėlis. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija“ skelbiamas šio vadovėlio rankraščio perrašas. Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai. Geografijoje rasti 194 geografiniai arba su geografija susiję terminai. Sudarytas alfabetinis terminų žodynėlis. Iš Pabrėžos vartotų terminų dabar išlikę tik tie, kurie ir anuomet buvo paimti iš gyvosios kalbos, susiję su geografine aplinka, klimatu, reiškiantys negyvosios gamtos kūnus ir reiškinius. Išlikęs naujadaras yra Pabrėžos sukurtas terminas ógnakalnis, plg. ugnikalnis.
Jurgio Pabrėžos autografas rankraštyje
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščiai saugomi Lietuvos įvairiose bibliotekose: Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje ir kt. dėka portalo ePavedas: https://www.epaveldas.lt , kuriame talpinami suskaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo dokumentai, tampa prieinami plačiai visuomenei. Šaltinis:
Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000690708XIX a. Neformalios lituanistinės mokyklos kolekcija
Kretingos Pranciškonų vienuolyno bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių fonde saugoma Neformalios lituanistinės mokyklos 130 dokumentų kolekcija (iš viso 134 dokumentai), kuri 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO paveldo „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. XIX a. pradžioje vienuolynas buvo tapęs lietuvių (žemaičių) kultūros centru, kurio neformalus vadovas buvo Jurgis Ambraziejus Pabrėža.
Jurgio Pabrėžos straipsnių rinkinys
1971 m. minint Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 200-ąsias gimimo metines, siekiant plačiąją visuomenę supažindinti su pirmuoju lietuviškos gamtos terminijos kūrėju, floros tyrinėtoju bei literatų buvo parengtas leidinys, kuriame pateikta trumpa mokslininko biografija, apžvelgtas palikimas Lietuvos augalams pažinti, botanikos veikalų rašyba, medicininės praktikos žinios bei kultūrinė veikla. Šiame leidinyje pateikta išsami Jurgio Pabrėžos bibliografija, kurioje pateikiama informacija apie visus išlikusius ir iš įvairių šaltinių žinomus didesnės ar mažesnės apimties veikalus.
Vinco Gidžiūno knyga „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“
Monografija, skirta pranciškonui tretininkui kunigui Jurgiui Pabrėžai, pradėta rašyti 1975 m. Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau autorius iki savo mirties 1984 m. buvo baigęs tik dvi knygos dalis. Iš surinktos medžiagos parengti V. Gidžiūno suplanuotą trečiąją dalį ir baigti knygą buvo pakviesta meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Ši knyga atskleidžia Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenį ne tik kaip plačių mokslinių interesų žmogų ir pavyzdingą dvasininką, bet ir kaip labai žmogišką ir patrauklią asmenybę – minias uždegantį oratorių ir pamokslininką, gamtos mylėtoją ir jautriasielį gydytoją, aistringą savo krašto, jo kalbos ir istorijos mylėtoją.
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia
Kapavietės vietoje 1895 buvo pastatytas akmeninis kryžius. 1933 m. Pranciškonų vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė virš jo pastatė 15 kv. m. neogotikos stiliaus mūrinę, iš atskirų konstrukcijų sumontuotą, koplyčią. Antkapį papuošė stačiakampio formos betoninis postamentas su metaline ažūrine tvorele ir metalinėmis žvakidėmis. Nors praėjo daugiau nei 170 metų nuo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mirties, prie kapo ir dabartiniu metu nuolat degančios žvakės, rodo, kad jo atminimas tebėra gyvas žmonių širdyse ir jie kaip ir jam esant gyvam, kreipiasi užtarimo ir pagalbos.